Japonijoje, samurajų ir nindzių šalyje, karingumas, stiprybė, ištvermė visais laikais buvo kertinės vertybės. Nenuostabu, kad paskutinį pavasario mėnesį jie mini tradicinį berniukų festivalį, kuriame aukštinamos būtent pastarosios savybės. Šventėje gausu įvairių prietarų ir tikėjimų, simbolikos, kuri būdinga tik Tolimųjų Rytų kraštams.

 

Gegužės 5-ąją Japonijoje minima berniukų šventė („Tango no sekku“) skirta melstis už sveikatą ir drąsą. Šią dieną šeimos su sūnumis tradiciškai leidžia karpio pavidalo, popierinius aitvarus. Namus išpuošia samurajų simbolika bei lėlėmis kareivėliais. Tradiciškai vaišinamasi bambukų arba vilkdalgių lapuose virtais ryžiais „Chimaki“ arba ryžių kamuoliukais su raudonųjų pupelių įdaru „Kashiwa-Mochi“. Tikima, kad šią dieną reikia išsimaudyti vonioje su vilkdalgių lapais, kurie apsaugos nuo ligų ir padės greičiau pasveikti. Japonijoje ši diena taip pat vadinama vilkdalgių švente („Shobu no sekku“).

 

Yra net kelios versijos, kodėl Japonijoje ši data yra tokia svarbi. 1282 metų gegužės 5 dieną samurajų šeimos pirmą kartą iškėlė vėliavas bei vimpelus, švęsdami pergalę prieš mongolus. Kitų nuomone, pastaroji diena minima, prisimenant Ashikaga Shogun dinastijos valdovų šalies suvienijimą XIV amžiuje.

 

Vienoje legendoje pasakojama, kad festivalis kilo nuo ūkininkų senovinio papročio. Gegužę ūkiuose pasirodydavo daug vabzdžių, kurie naikindavo jaunus augalus. Norėdami juos išgąsdinti ir nubaidyti valstiečiai pradėjo kelti ryškias vėliavas ir gąsdinti groteskiškomis figūromis. Vėliau tos figūros tapo narsių karių simboliais. „Musha – Ningyo“ kareivėliai, palyginus su tomis figūromis, buvo tikri meno kūriniai, todėl pradėti saugoti namuose, kad šeimoje augantiems berniukams primintų apie tai, kad jie būtų stiprūs ir vyriški. Be to, jos apsaugodavo nuo nužiūrėjimo ir blogio.

 

Daug dėmesio šią dieną skiriama kambarių interjerui. Japonų svečių kambariuose matomosiose vietose būna padėti miniatiūriniai šalmai, šarvai, kardai, lankai ir strėlės, šilkinės vėliavėlės su šeimos herbu, kareivėliai, vaizduojantys Kintaro (auksinį berniuką), kuris gimė būti generolu, Shoki – kinų statulėlę, kuri turėtų apsaugo nuo blogio ir Momotaro (persikų berniuką), kuris taip pat kovojo su piktosiomis jėgomis.

 

Vilkdalgis – simbolinė berniukų šventės gėlė, nes ji primena kardą, tarsi skatina siekti sėkmės ir pripažinimo.

 

Gegužės 4 ir 5 dienos rytą kai kuriuose Japonijos regionuose vis dar gyvuoja tradicija išsimaudyti karštoje, kvapioje vonioje, kurioje užmerkta keletas vilkdalgių lapų. Manoma, kad tokia vonia turi stebuklingų gydomųjų savybių nuo visų ligų bei profilaktiškai.

 

Susmulkintų vilkdalgių lapų šią dieną taip pat įberiama į tradicinį japonų gėrimą – sakę.

 

Senovėje buvo tikima magiškomis vilkdalgių galiomis užgesinti gaisrą. Dėl šios priežasties kaimuose šiek tiek šio augalo lapelių iki šiol paslepiama namų kampuose, palėpėse.

 

Šiomis gegužės dienomis visur Japonijoje galima pamatyti skraidant nuo vėjo išsipūtusius spalvotus, popierinius arba medžiaginius aitvarus, vaizduojančius karpius. Vienas karpis skrenda virš kiekvieną šeimos sūnų, didžiausias – už vyriausią, mažiausias – už jauniausią.

 

Berniukų šventės simbolis yra karpis, nes jie laikomi stipriais ir valingais. Šios stambios žuvys gali plaukti prieš srovę, pasipriešinti natūraliais upės tėkmei, įveikti kaskadas. Dėl savo tvirtumo ir ryžto, siekiant įveikti visas kliūtis, karpiai simbolizuoja drąsą ir sugebėjimą siekti didelių tikslų. Berniukų šventė – tai šeimos diena, skirta prisiminti sūnų stiprybę, tvirtumą ir charakterį. Tik įveikus sunkiausius išbandymus, galima rasti tiesiausią kelią į sėkmę ir laimę.