Baltoji sidabražolė – retai aptinkamas augalas. Žydi baltais, smulkiais žiedais, iš pirmo žvilgsnio primenančiais laukinės žemuogės žiedus. Liaudies medicinoje itin vertinamos vaistažolės šaknys. Nuovirai ir tinktūros stiprina kraujagyslių sieneles, gerina kraujo sudėtį, normalizuoja kepenų funkciją, gydo skydliaukės ligas. Teigiama, kad baltosios sidabražolės ekstraktas padeda atsigauti po infarkto ir insulto.

 

Baltoji sidabražolė – tai nedidelis krūmelis, maždaug 20 cm aukščio. Tai augalas, kuriam nereikia ypatingos priežiūros. Geriausiai auga drėgname ir derlingame dirvožemyje, tačiau gali iškęsti ir sausras. Tinkamiausia vieta sodinti šiems vaistiniams augalams yra tokia, kurioje po pietų būna pavėsis.

 

Vaistinis augalas natūraliai auga kai kuriose Europos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje. Šaknyse gausu taninų, flavonoidų, iridoidų, saponinų, vitaminų ir mineralinių medžiagų: K, P, geležies,  kalcio ir kitų. Rusijoje ir Centrinėje Europoje baltąja sidabražole būdavo gydomi virškinimo sutrikimai, pūliniai, cistos, hemorojus, egzema ir dantenų uždegimas.

 

Įdomu, kad sidabražolė kai kurių tautų kultūrose yra stiprybės, jėgos, garbės ir ištikimybės simbolis.