Nors žymus amerikiečių rašytojas Markas Tvenas sakė, kad geriau būti nebyliu, kurį visi laikytų kvailiu, negu kalbėti ir nepalikti dėlto jokių abejonių, tačiau vieną dieną metuose leidžiama krėsti kvailystes ir meluoti. Šią dieną nustebinti draugus ir šeimos narius kiekvienais metais darosi vis sunkiau, todėl dažnas įvairiausių juokų ir apgavysčių prisigalvoja, likus porai dienų iki Melagių dienos.

 

Šiais laikais bandoma apgauti ne tik artimiausius draugus, šeimos narius, bet ir visą visuomenę. Šią dieną dažnai nevengiama pajuokauti net per rimtas televizijos laidas, laikraščiuose ar naujienų portaluose, internete.

 

Kada atsirado melagių ir juokų diena tiksliai nežinoma, bet, manoma, kad nuo 1582 metų, kai Prancūzija senąjį kalendorių pasikeitė į Grigaliaus, kuriame Naujieji metai buvo minimi sausio 1-ąją, o ne balandžio 1-ąją dieną. Ilgą laiką užsispyrę šalies gyventojai nenorėjo pripažinti naujosios šventės ir švęsdavo senąją. Ilgainiui istorija pasimiršo ir balandžio pirmoji tapo kvailysčių, melagysčių ir išdaigų diena.

 

Su pastarąja teorija nesutinka visi žmonės. Kiti mano, kad balandžio 1-osios diena perėmė graikų juokų šventės (kovo 25 dieną) tradicijas. Kovo 25-oji senovės Graikijoje buvo maskaradų ir geros nuotaikos diena.

 

Dar kiti svarsto, kad melagių ir juokų diena švenčiama balandžio 1-ąją, nes visą kovą orai dar būna labai apgaulingi. Regis, vieną dieną šviečia skaisti saulė, pro ledus sužydi pirmosios snieguolės, tačiau kitą dieną vėl prasideda pūga, o termometro stulpelis krenta žemiau nulio. Motina gamta tarsi juokauja, todėl balandžio pirmąją pradeda juokauti ir išsijuosę meluoti žmonės.