Nuo pasaulio sukūrimo žmonės bando spėti ateitį. Niekada nebuvo manoma, kad žmogaus gyvenimas – tai atsitiktinių įvykių kratinys. Gyvenime yra tam tikrų ženklų, kurių reikšmę teisingai interpretavus, galima numatyti ateities įvykius. Todėl nenuostabu, kad bandymų nuspėti ateitį buvo jau trečiame tūkstantmetyje pr. Kr. Mesopotamijoje. Šiuo laikotarpiu atsirado pirmosios astrologinės pranašystės. Seniausiuose istoriniuose šaltiniuose pasakojama legenda apie tai, kad Lagašo valdovo Gudėjo sapne pasirodė deivė Nibasa, kuri liepė Gudėjui pastatyti šventyklą, nes taip esą buvo užrašyta molinėse lentelėse, vaizduojančiose žvaigždes.

 

babilonas

Ankstyviausias išlikęs astrologinis tekstas – „Enuma Anu Enlil“, užrašytas senovine Akadijos kalba. Tekstą sudaro maždaug 7000 pranašiškų ženklų 70-yje molinių lentelių. Pirmoji iš tų lentelių buvo parašyta VIII a. pr. Kr. Šiose lentelėse buvo aprašyta, kaip ateityje turės keisti valstybė, karalius ir jo aplinka. Kiekviena pranašystė buvo užkoduojama labai paprasta formule: jeigu (danguje) nutinka įvykis A, tai (žemėje) nutinka tai ir tai. Astrologija tuo metu buvo neatsiejama nuo meteorologijos, dangaus kūnų judėjimo, Saulės ir Mėnulio užtemimų, žvaigždžių ir planetų pasirodymo. Buvo manoma, kad dangus siunčia žinią apie tai, kad įvyks ateityje. Mokslininkai, tyrinėjantys babiloniečių astrologiją, pastebėjo, kad tokie patys dangaus kūnų reiškiniai, bet vykstantys skirtingu laiku, gali turėti skirtingas reikšmes.

 

Babilono tekstai buvo kopijuojami iki seleukidų imperijos laikų (312 m. pr. Kr.). Astrologiniai metodai turėjo labai didelę įtaką astrologijos kūrimuisi Mesopotamijos kaimynystėje esančiuose regionuose – Indijoje, Persijoje, Kinijoje, Egipte, Graikijoje.

 

Pirmajame amžiuje pr. Kr. Mesopotamijoje atsirado naujų metodų, kaip pranašauti ateitį iš dangaus kūnų, kurie labai skyrėsi nuo anksčiau egzistavusių horoskopų. Astrologijoje tapo svarbus matematinis skaičius, gautas iš astronomijos ir jėgos, kurios veikia žmogų dar prieš jo gimimą. Senajame Babilone tapo labai svarbu, teisingai prognozuoti vaiko gimimo datą.

 

Babilono kalendoriuje minimos penkios planetos – Jupiteris, Venera, Saturnas, Merkurijus ir Marsas. Seniausiuose dantiraščių tekstuose planetos išvardijamos būtent tokia tvarka, naujesniuose Merkurijus minimas prieš Saturną. Šios penkios planetos atitinka penkis Babilono dievus. Jupiteris pateko dievo Marduko globai. Mardukas – babiloniečių dievybė, perkūno dievas, Saulės dievas, Babilono miesto globėjas. Venera buvo deivės Ištar planeta. Ši dievybė simbolizavo našumą, karą, meilę ir seksą. Saturnas pateko į karo ir medžioklės dievo Ninurtos (Ninibo) įtakos zoną. Merkurijus babiloniečiams asocijavosi su išminties dievu Nabu (Nebo). Nergalas – požemių dievas valdė Marso planetą.

 

Tai, kad dabartinė astrologija, buvo pasiskolinta iš senovės Mesopotamijos, abejonių beveik nekyla. Štai šumerai turėjo 12 Zodiako ženklų, kurie buvo vadinami kitais pavadinimais, bet turėjo labai panašią reikšmę. Jautis šumerų horoskope buvo vadinamas Dangiškuoju buliumi (GU.AN.NA), Dvyniai buvo Dvyniai abiejuose horoskopuose (MASH.TAB.BA), Vėžys buvo vadinamas Žnyplėmis, Replėmis (DUB), Liūtas taip pat buvo Liūtas (UR.GULA), Mergelė buvo vadinama Ta, kurios tėvas yra dievas Sinas (AB.SIN), Svarstyklės Babilono horoskope buvo vadinamos Dangiškąja lemtimi (ZI.BA.AN.NA), Skorpionas – Tuo, kas drasko nagais ir pjauna (GIR.TAB), Šaulys – Gynėjas (PA.BIL), Ožiaragis – Pusiau ožka, pusiau žuvis (SUHUR. MASH), Vandenis – Vandenų dievas (GU), Žuvys abiejuose horoskopuose vadinamos taip pat (SIM.MAH), Avinas – Kovos lauko gyventojas (KU.MAL). Įdomu tai, kad šumerai 12 Zodiako ženklų sistemą vadino švytinčiomis bandomis. Lyg danguje žvaigždės ganytųsi kaip gyvuliai.

 

Babiloniečiai pirmieji žvaigždes pradėjo grupuoti į žvaigždynus ir jiems suteikti pavadinimus ir mitologijos ir religijos pasakojimų. Tačiau tam, kad susiformuotų individualūs horoskopai, turėjo praeiti ne vienas šimtmetis. Babiloniečiams buvo svarbu, kaip dangaus kūnų išsidėstymas paveiks prekybą, šalies visuotinę gerovę, bet ne kiekvieną asmenį individualiai.