Maistas – gyvybės šaltinis. Todėl natūralu, kad apie jį visuomenė kalba itin daug. Nepaisant to, nemažai klausimų taip ir lieka neatsakyti. Susipažinti su energine maisto puse padės gydytoja, holistinės sveikatos propaguotoja, sielos bei kūno gydovė, homeopatė Diana Laurynaitienė.

 

maisto energetika

Ar ant maisto produktų etikečių nurodytos naudingos medžiagos visada atitinka tikrąją produktų maistinę ir energinę vertę?

   

Šiuo atveju greičiausiai reikėtų kliautis ir tikėti gamintojais. Žinoma, daug kas priklauso nuo jų sąžiningumo. Pavyzdžiui, iškalbinga etiketė gali būti užklijuota ir ant galiojimo laiką praradusios prekės. Greičiausiai tokių atvejų pasitaiko nemažai. Tačiau netgi visiškai sveikas, vertingomis medžiagomis papildytas maistas gali neduoti jokios naudos. Pasitaikė tikrai ne vienas atvejis, kai kreipėsi vegetarai, valgantys fiziškai ir energetiškai atitinkantį maistą, bet jų charakterių kategoriškumas, priekabumas, pyktis, kaltų ieškojimas sunaikino teigiamą energiją. Žmogaus mintys bei emocijos lemia, kaip į organizmą patekęs maistas bus virškinamas ir kokios realios naudos suteiks.

 

Kas yra maisto energija ir kuo ji svarbi žmogui?

 

Maisto energiją galima keisti, t. y. pripildyti teigiama energija. Pavyzdžiui, nusipirkus salotų arba daržovių iš didžiųjų prekybos centrų vertėtų jas pirmiausia palaikyti rankose (ypač tai svarbu padaryti, jeigu perkamos jau pagamintos salotos indeliuose), palaiminti, mintimis padėkoti tiems, kurie jas gamino, skynė, augino, ruošė. Taip maistas savaime pasikrauna teigiamos žmogaus energijos, dėkingumo. Jis tampa gyvybiškas, sustiprintas dėkingumo minties ir rankų energijos. Tai nėra burtai. Visatoje egzistuoja dėsnis – energija teka ten, kur nukreipiamos mintys ir valia. Kartais ragaujant tam tikrą produktą galima jausti, kad jį ruošė piktas žmogus arba jis tiesiog laikytas netinkamoje aplinkoje, kurioje pakito energija. Maistas, ypač gyvas, tarkime, vaisiai arba daržovės, labai greitai perima aplinkos energiją. Pavyzdžiui, obuolius įnešus į namus jie netrukus prisipildo jų energijos. Tad jeigu namie pykstamasi, rūkoma, nešvaru, maistas gali būti pagamintas nors iš šviežiausių produktų, jis nebus energetiškai sveikas ir naudingas. Būdamas negatyvioje aplinkoje įgauna tokį pat negardų skonį. Į tai vertėtų atkreipti dėmesį ir valgant viešojo maitinimo įstaigose. Beje, kai kuriose jų maistas ruošiamas išties su meile ir teigiama energija. Žinoma, ne visi jaučia maiste esančią energiją. Tačiau intuityvių asmenybių, jaučiančių aplinką, minčių ir emocijų įtaką, daugėja. Todėl atitinkamai daugėja ir sveiką, energetiškai vertingą maistą ruošiančių kavinių darbuotojų.

 

Maisto bioenergetiką formuoja mintys, jausmai, nusiteikimas ir aplinka. Netgi geriausias daiktas, padėtas į purvą, taps ne tokiu vertingu. Taip ir maistas, patekęs į nemokančio dėkoti pesimisto organizmą, gali sutrikdyti virškinimo sistemą.

 

Fizinis maistas sudaro tik 20–30 % gaunamos stiprybės, energijos. Visa kita atkeliauja iš minčių, emocijų, patirčių ir išgyvenimų.

 

Ką reikėtų žinoti apie valgymo kultūrą?

 

Tai – dar vienas svarbus aspektas. Ne be reikalo sakoma, kad negalima valgyti su priešu, susipykus arba išgyvenus stresą, susinervinus. Pirmiausia patariama pasivaikščioti, palįsti po dušu, nes būtent vanduo ramina emocinį kūną. Taip pat galima atlikti kvėpavimo pratimus. Jie nuramins protą ir mintis. Arba atsigerti vandens, žolelių arbatos ir pan. Tik nusiraminus ir atsipalaidavus galima valgyti. Be to, geriau rinktis lengviau virškinamą maistą. Ne kartą teko susidurti su pacientais, kurie kenčia dėl virškinimo sutrikimų. Tuomet paklausus, kokių situacijų dar gyvenime jie negeba suvirškinti, paaiškėja, kad kai kurie jų yra konfliktiški, pikti, dažnai nesusivaldo, daug reikalauja, ginčijasi arba juos spaudžia aplinkiniai. Būtent tai kenkia skrandžiui ir kepenims. Pasitaiko tokių situacijų ir tarp vegetarų. Rinkdamiesi žalią, sveiką maistą, valgydami daug daržovių, atrodo, turėtų išvengti virškinimo sistemos negalavimų. Bet, pasirodo, kai kurie jų taip pat nėra draugiški aplinkai, pikti, konfliktiški. Todėl netgi sveikiausias maistas organizme pradeda rūgti, pūti. Atsižvelgus į tai, kaip emocijos veikia maistą ir energiją, reikėtų vengti valgyti žiūrint įtempto siužeto arba siaubo filmą. Žinoma, vienų galbūt tai nepaveiks, tačiau jautresnėms asmenybėms gali kilti problemų. Be abejo, jautrumas nėra silpnybė, kaip tik – atskleidžia subtilią jėgą ir platesnį požiūrį į aplinkos energijas. Taip pat gali rodyti kūrybiškumą, kuklumą ir kitas dorybes. Gali būti ir atvirkščiai – ramiems, į abejingumą linkusiems žmonėms gali reikėti ir agresyvumą žadinančių maisto produktų. Pavyzdžiui, mėsos, kurioje kaupiasi nužudytų gyvūnų energija.

 

Taip pat reikėtų valgyti neskubant, galvojant apie tai, kas dedama į burną, maloniai šnekučiuojantis. Galima valgyti ir tyloje. Tačiau reikia mokėti suprasti savo tylą, t. y. valgyti tyloje nereiškia galvoti apie rūpesčius ir darbą. Maistas tampriai susijęs su aplinka, mintimis ir elgesiu. Tikriausiai reta šeima prieš vakarienę arba pietus palaimina ir padėkoja už maistą bei gėrybes, gulinčias ant stalo, o vertėtų. Lygiai taip pat svarbu ir kas bei kaip gamina maistą, nes į jį įdedama tam tikra energija – nuostatų, minčių, emocijų.

 

Kaip maisto energiją veikia įvairūs apdorojimo būdai? Kurie jų sveikiausi, o kokių reikėtų vengti?

 

Sveikas, naudingas yra gyvas maistas, kuris papildytas Saulės energija. Tai vaisiai, daržovės, kurie auga ir noksta šildant saulės spinduliams, veikiant vėjui, lietui. Apdorotas maistas (virtas arba keptas) šią sukauptą energiją praranda, nes yra veikiamas aukštos temperatūros. Tačiau šaltuoju metų laiku, be abejo, norisi ir troškinto arba kitokio šilto maisto, kuris žvarbią dieną sušildytų organizmą. Todėl vertėtų rinktis garuose ruoštą maistą. Tai, ko gero, būtų sveikiausias pasirinkimas. Ir nors lietuviai gyvena atšiauresnėje klimato zonoje, netgi žiemą vertėtų nepamiršti žalio, gyvo maisto – vaisių, daržovių ir pan.

 

Kokie maisto produktai teigiamai veikia organizmą?

 

Tai šviesos ir Saulės energiją sukaupę produktai. Kitaip tariant, visi žaliavalgiški maisto produktai ir patiekalai. Taip pat vaisiai ir daržovės, ypač tos, kurios auga ir noksta veikiamos Saulės: pomidorai, agurkai, salotos. Nors ir tos, kurios slypi po žeme, tarkime, morkos, burokėliai, bulvės, gauna iš jos teigiamos energijos.

 

Kokių produktų reikėtų vengti, nes kenkia organizmui ir gali susargdinti?

 

Nors mėsa neturėtų kelti priešiškumo arba kokio nors nusistatymo, visgi joje kaupiasi nužudytų gyvūnų energija. Pavyzdžiui, kiaulienoje esantys baltymai artimiausi žmogaus organizme esantiems baltymams. Užtat valgant daug kiaulienos organizme gali padaugėti puvimo, rūgimo procesų. Todėl kasdien valgantiems mėsą patariama pamažu mažinti jos kiekius ir dažniau rinktis Saulės energijos prisotintus produktus.

 

Neigiamai gali veikti ir su neigiama energija pagamintas maistas. Todėl visuomet reikėtų gaminti su meile, galvojant ir norint ja pasidalyti su kitais.

 

Žmogui reikia ir įvairių skonių maisto – tiek rūgštesnio, tiek saldesnio. Verta atkreipti dėmesį ir į sezoniškumą. Pavyzdžiui, vasarą patariama dažniau rinktis žaliavalgiškus patiekalus, o atvėsus orams ragauti riebesnių produktų.

Svarbiausia – išlaikyti saiką. Juk valgant be saiko ir sveikiausi produktai gali pakenkti. Be to, netgi tų nesveikų, nenaudingų produktų kartais itin norisi. Todėl geriau savęs netramdyti ir paragauti. Tačiau derėtų stengtis neperžengti ribų, saikingai ir pamažu mažinti jų vartojimą.

 

Kaip maitintis ir į ką atsižvelgti turėtų sergantis žmogus?

   

Gajus mitas, kad ligoniui reikia kuo daugiau valgyti. Anaiptol – ligos pradžioje, ypač peršalus, maisto reikėtų valgyti kuo mažiau. Pirmenybę vertėtų teikti arbatoms, vandeniui, pavyzdžiui, šaltalankių sirupui, citrinai arba kitokiems sveikiems ekstraktams ir pan. Maistas turėtų būti kuo lengvesnis, neapsunkinantis virškinimo, nes organizmas iš visų jėgų kovoja su virusais. Kalbant apie mitybą ir ligas, reikėtų atsižvelgti į tai, kuo sergama. Tačiau dažniausiai daug valgyti ligoniui nederėtų. Svarbu nepamiršti, kad maistas yra ir arbatos, vanduo arba natūralūs gėrimai.

 

Ar maistas apskritai gali tapti rodikliu, bandant nustatyti negalavimų priežastis? Galbūt jis ir yra susirgimu kaltininkas?

 

Taip. Todėl netgi atvykus pacientams klausiama, kaip jie maitinasi: ar dažnai valgo daržoves, vaisius, kiek kartų per savaitę renkasi mėsą, ar užtektinai geria vandens. Pavyzdžiui, jeigu žmogus valgo mėsą net kelis kartus per dieną, jis patenka į rizikos grupę. Galima atrasti ne vieną šaltinį, kuriame rašoma, kad mėsa tikrai nėra tas produktas, kurį žmogaus skrandis geba tinkamai ir gerai suvirškinti. O šalia neapvirškintos ir žarnyne užsilikusios mėsos ima sparčiai daugintis bakterijos ir tai kenkia mikroflorai bei visam organizmui. Tad mėsą derėtų valgyti 2–3 kartus per savaitę, paskui tik keletą kartų per mėnesį, bet tikrai ne 3 kartus per dieną.

 

Kokį vaidmenį atlieka amžius?

   

Vyresniame amžiuje vertėtų atsisakyti sunkaus, ilgai virškinamo maisto, mėsą valgyti tik 1–2 kartus per savaitę. Geriau dažniau rinktis kruopas, įvairias košes, vasarą – žalias daržoves, šaltymečiu – troškintas. Mėsa tikrai nėra vienintelis maisto produktas, suteikiantis organizmui svarbių mikroelementų. Atliekant, pavyzdžiui, plauko tyrimus, paaiškėja, kad seleno ir geležies trūksta būtent valgantiems mėsą, o ne vegetarams. Plauko tyrimas tiksliai atskleidžia, ko reikia žmogaus organizmui.