Apžvelgė teigiamą daugiabučių renovacijos įtaką klimato kaitai – dar yra nemažai potencialo

Renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvo.

Plačiai sutariama, kad daugiabučių renovacija – vienas pagrindinių kovos su klimato kaita sąjungininkų. Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro apie 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje, o vienas efektyviausių būdų mažinti šių dujų išmetimą – būtent didinti pastatų energinį efektyvumą. Tiesa, ir be pastatų modernizacijos yra nemažai potencialo, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo 2013 metų Lietuvoje jau renovuota daugiau nei 2300 daugiabučių. Po modernizavimo juose vidutiniškai sutaupoma 50–60 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio, o BETA apskaičiavo, kad šalyje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet jau sudaro apie 700 GWh, tai yra, daugiau nei 160 tūkstančius tonų anglies dvideginio.

Inovatyvias energijos taupymo priemones įsidiegė kas dešimtas

Tačiau ir be tokių rezultatų pastatų sektoriaus energijos taupymo potencialas vis dar išlieka didelis. Prie to prisideda atsinaujinantys energijos ištekliai, kurie yra vieni iš pagrindinių ginklų kovojant su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Mat jie gamina energiją neteršdami gamtos ir į aplinką neišskiria šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio bei kitų dujų.

Daugiabučių atnaujinimo programoje dalyvaujantys gyventojai turi kelis pasirinkimus, kaip įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius ir dar labiau prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Daugiabutyje galima įrengti terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą.

Šiemet Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ gyventojų apklausa atskleidė, kad daugiau nei dešimtadalis daugiabutyje gyvenančių jos dalyvių, šiuo metu savo pastate, jau yra įsidiegę arba planuoja įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones, pavyzdžiui, saulės kolektorius ar geoterminį šildymą.

Dar beveik du trečdaliai daugiabučių gyventojų (65 proc.) atsakė, kad nors šiuo metu planų įsirengti minėtų inovatyvių priemonių neturi, ateityje į tokią galimybę žiūrėtų teigiamai.

Teigiamai įvertina poveikį aplinkai

Atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė teigiamą gyventojų požiūrį į renovaciją ir jos poveikį palinkai. Jos duomenimis, beveik 80 proc. apklaustųjų mano, kad daugiabučių renovavimas padeda stabdyti klimato kaitą. Ir iš tiesų, padidėjęs energinis efektyvumas reikalauja mažesnių energijos sąnaudų, vadinasi, renovuodami namus mes tausojame gamtą.

Dar 85 proc. apklaustųjų sutiko, kad pastatų modernizavimas prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo.

Tyrimo dalyviai taip pat galėjo išreikšti savo nuomonę atsakydami į klausimą, kokiu būdu daugiabučių namų atnaujinimas prisideda ir prie tvaraus išteklių naudojimo.

Anot 61 proc. daugiabutyje gyvenančių respondentų, kadangi renovuoto namo šildymui reikia mažiau energijos, dėl to, gaminant šilumą, gamta yra žalojama mažiau.

Be to, 57 proc. apklaustųjų atsakė, jog po renovacijos pagerėja namo šiluminė varža (pastato gebėjimas jo viduje išlaikyti šilumą) ir dėl to mažiau „šildomas“ oras.

Tuo tarpu maždaug ketvirtadalis daugiabučių gyventojų mano, kad būsto renovacija keičia žmonių įpročius ir skatina juos labiau rūpintis aplinka. Pasak 27 proc. tyrimo dalyvių, sutvarkytoje aplinkoje gyvenantys žmonės tampa atsakingesni.