Epidermio sluoksnio suragėjimas ir nuospaudos neretai kelia skausmą ir diskomfortą, pėdos atrodo neestetiškai. Dažniausiai nuospaudų atsiranda dėl nuolatinio spaudimo ir trinties. Nuospaudos ir odos suragėjimas – tai tarsi organizmo gynybinė reakcija į traumą, spaudimą ar trynimą. Nei odos sluoksnio suragėjimas, nei nuospaudos sveikatai nėra pavojingos, tačiau gali dirginti ir kelti nemalonius pojūčius. Paprastai šios odos problemos vargina asmenis, kurie avi nepatogią avalynę, kurių kojos gausiai prakaituoja ir kurie dirba stovimą darbą. Ši problema dažniau kamuoja moteris negu vyrus.

 

nuospaudos

Dėl epidermio sluoksnio suragėjimo ir nuospaudų gali atrodyti, kad vaikštoma per akmenis. Ženklai, rodantys, kad ant odos susiformavo nepageidaujamas darinys:

 
  • Iškilęs, sukietėjęs guzas;
  • Stora ir šiurkšti oda;
  • Sausa ir pleiskanojanti oda arba pleiskanojanti ir panaši į vašką oda;
  • Skausmas ir jautrumas po oda.
 

Jeigu nuospauda sukelia uždegimą ir tampa labai skausminga, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Asmenys, kurių prasta kraujotaka, gležna oda, yra nervų sistemos sutrikimų, kamuoja pėdų tirpimas, turėti pasitarti su gydytoju, kaip namie gydyti odos suragėjimą ir nuospaudas. Žmonės, sergantys diabetu, periferine neuropatija ir periferine arterijų liga turėtų būti itin atidūs.

 

Didesnę riziką, kad atsiras nuospaudų, kelia šie veiksniai:

 
  • Bet kas, kas sukelia odos spaudimą ir trintį;
  • Per ankšta avalynė, aukštakulniai bateliai;
  • Per laisva avalynė, sukelia trintį;
  • Siūlės netinkamose batų vietose, kurios trina odą;
  • Kojinės, kurios idealiai netinka;
  • Kojinių nemūvėjimas;
  • Reguliarus vaikščiojimas basomis (oda sustorėja, kad apsaugotų pati save);
  • Pasikartojantys veiksmai (bėgiojimas ir vaikščiojimas tam tikru būdu);
  • Vyresnis amžius, kai sumažėja riebalinio audinio odoje, taip pat lemia nuospaudų atsiradimą.
 

Nuospaudos dažniausiai atsiranda ant pėdų, bet trintis ir spaudimas skatina nuospaudų atsiradimą ant delnų. Žmonėms, kurie daug važinėja dviračiu arba naudoja rankinius įrankius be pirštinių, gali atsirasti nuospaudų ir suragėjimų ant delnų. Dažnas klūpėjimas arba įprotis pasidėti alkūnes ant stalo, gali lemti nuospaudų ir odos suragėjimų atsiradimą ant kelių ir alkūnių.

 

Kojos nykščio deformacija, iškrypęs antrasis kojos pirštas ir kitos pėdų problemos bei deformacijos gali padidinti nuospaudų atsiradimo riziką.

 

Dauguma žmonių epidermio sluoksnio suragėjimą ir nuospaudas gydo namuose ir naudoja nereceptinius preparatus iš vaistinės. Štai keletas patarimų:

 
  • Pamirkyti nuospaudas ar suragėjusią odą šiltame vandenyje 5 – 10 min. Po to nušveisti su pemza. Išilginiai judesiai ir judesiai ratu padeda pašalinti negyvą odą.
 
  • Naudoti pėdų drėkinamąsias priemones kasdien. Kremai, losjonai ir tepalai, kurių sudėtyje yra salicilo rūgšties, šlapalo, pieno rūgšties ir amoniako padeda suminkštinti odą ir paruošti šveitimui.
 
  • Jeigu nuospaudas ir suragėjimus sukelia pasikartojantys veiksmai, tokių veiksmų vengimas gali dažnai išspręsti šią problemą.
 
  • Avalynę ir kojines rinktis tokias, kurios idealiai tinka, naudoti apsauginius padų įdėklus ir pakulnes. Silikoniniai ir poroloniniai įdėklai tarp pirštų padeda sumažinti trintį ir nuospaudų atsiradimo riziką. Specialūs ortopediniai dėklai rekomenduojami asmenims, kurie turi įvairių pėdų ir pirštų deformacijų.
 

Profilaktika:

 
  • Kiekvieną vakarą pėdas nuplauti su vandeniu ir muilu. Naudoti šveitimo šepetėlį.
 
  • Pėdas gerai nusausinti rankšluosčiu ir patepti drėkinamąja pėdų priemone. Nenaudoti kūno losjono.
 
  • Rinktis tinkamo dydžio avalynę ir kojines, atkreipti dėmesį, kur yra siūlės, galinčios trinti odą.
 
  • Avalynę pirkti antroje dienos pusėje, kai pėdos yra didžiausios, nes dienos eigoje pėdos šiek tiek patinsta.
 
  • Iš karto šalinti pėdų skausmą ir nuospaudas. Nelaukti, kol įsisenės.
 
  • Reguliariai lankytis pas pėdų priežiūros specialistą.
 
  • Karpant kojų nagus, kirpti tiesiai, kad neįaugtų nagas.
 
  • Kasdien mūvėti švarias kojines ir naudoti talko pudrą, kad sumažėtų pėdų prakaitavimas.
 
  • Saugoti rankas, kai naudojami kokie nors įrankiai – mūvėti darbines pirštines su paminkštinimu arba naudoti įrankiu su paminkštinta rankena.
 

Laikantis prevencinių priemonių nuospaudos ir odos suragėjimas ateityje nebekels didelių problemų, tačiau tik tol, kol nepakeisite gyvenimo būdo ir avalynės.