Aistrų ir sekso dievaičiai

Šie žmonės turėjo viską – šlovę, turtus, dėmesį, talentą. Jie buvo galingi užkariautojai, savimi pasitikintys valdovai ir ryškūs visuomenės veikėjai. Tačiau juos galima išskirti ne tik dėl garsių pasiekimų. Seksas, meilės nuotykiai, nepasotinama aistra ir daugybė meilužių – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių juos galima vadinti didžiausiais palaidūnais istorijoje.

Gajus Julijus Cezaris Germanikas Kaligula – 12 m. rugpjūčio 31 d.–41 m. sausio 24 d.

Pasak romėnų istoriko Suetonijaus, Kaligula nuo pat mažų dienų buvo lytiškai aktyvus ir išsiskyrė stipriu lipido. Žinoma, šiandienių tyrinėtojų teigimu, kai kurie istoriniai šaltiniai galėjo sutirštinti spalvas apie jo charakteristiką. Vis dėlto Romos imperatorius garsėjo savo žiaurumu ir nevaldomu seksualiniu gyvenimu.

Jeigu pasakojimai apie Kaligulą yra teisingi, tai jo valdymas paženklintas žmonių žudymu dėl pinigų ir linksmumo. Imperatorius neretai rengdavo cirko pasirodymus, žaidynes, per kurias nekalti žmonės kovodavo su laukiniais žvėrimis. Kraupūs vaizdai jam keldavo malonumą. Didžiausią pasitenkinimą Kaligulai, be abejo, teikė seksas. Kalbama, kad ilgai besitęsiančiose puotose imperatoriaus rūmai virsdavo viešnamiu. Kaligula mėgdavo pasinaudoti jį dominančiomis moterimis. Jam nerūpėjo, ar moteris buvo ištekėjusi, ar vieniša, ar nėščia. Pasakojama, kad kartą jis sutrukdė merginos vestuves ir atėmė jos nekaltybę dar nespėjus šiai ištekėti.

Imperatorius turėjo tris seseris, su kuriomis, manoma, lytiškai santykiavo. Tačiau labiausiai jo širdis linko tik prie vienos jų – Drusilos. Pasak istorinių šaltinių, močiutė užklupo Kaligulą mylintis su seserimi. Tą kartą jis ir atėmė jos nekaltybę. Imperatoriaus tvirtinimu, jis pirmą kartą turėjo lytinių santykių su seserimi, kai buvo dar mažas berniukas.

Ketvirtoji ir paskutinė Kaligulos žmona nebuvo nei gražuolė, nei jauna moteris. Tačiau ji turėjo tris dukteris nuo kito vyro. Nepaisant to, imperatorius susižavėjo jos seksualiniu laisvumu bei gašlumu. Pasakojama, kad kai rūmuose viešėdavo svečiai, jis liepdavo jai vaikščioti nuogai. Kaligula, norėdamas patenkinti savo nevaldomas aistras, dažnai į svečius kviesdavo konsulus ar kitus svarbius asmenis su žmonomis. Jis nesivaržydavo pasinaudoti atėjusiomis moterimis, o vėliau prie stalo aptarinėdavo jų gebėjimus.

Valdovas ilgai palaikė santykius su garsia Romos prostitute Pyralis. Imperijai patekus į finansinę krizę, paskatintas jos profesijos, Kaligula sugalvojo atidaryti viešnamį ir rinkti mokesčius už pasilinksminimus. Remiantis kitais šaltiniais, imperatorius palaikė santykius ir su vyrais. Tačiau galiausiai peržengęs malonumų ir linksmybių ribas, imperatorius buvo nužudytas. Todėl šiandien jis įkūnija amoralaus seksualinio elgesio modelį.

Džiovanis Džakomas Kazanova – 1725 m. balandžio 2 d.– 1798 m. birželio 4 d.

Kazanova buvo karys, dvasininkas, sukčius, nuotykių ieškotojas ir rašytojas. Tačiau visi jį prisimena kaip talentingą suvedžiotoją, XVIII a. pavergusį ne vienos moters širdį. Kazanova iki šių dienų laikomas meilužio simboliu.

Anot Kazanovos autobiografijos, seksualinį gyvenimą pradėjo būdamas 16 m., kai jį suviliojo dvi seserys. Tuomet jaunuolis ir atrado sekso malonumus, o dvasininko kelią iškeitė į avantiūras. Viena legenda byloja, kad jaunystėje Kazanova buvo įsimylėjęs merginą, kuri mirė dėl sunkios ligos. Todėl prislėgtas skausmo vaikinas pažadėjo niekada neįsimylėti ir nevesti jokios moters.

Sakoma, kad Venecijoje gimęs italas buvo maždaug 180 cm ūgio. Moteris žavėjo jo tamsi oda ir tamsūs garbanoti plaukai. Lankydamasis aukštuomenės salonuose, Kazanova ilgainiui išmoko mėgautis moterų kompanija ir jų draugija lovoje. Kalbama, kad italas buvo dėmesingas meilužis, kuris visuomet stengdavosi pirmiausia patenkinti moterį – tai jam suteikdavo didelį malonumą.

Per savo gyvenimą Kazanova aplankė beveik visą Vidurio Europą. Keliaudamas iš vieno miesto į kitą jis nuolat ieškojo nuotykių ir moterų glėbio. Kazanovos teigimu, jis iš viso turėjo 132 moteris, tačiau, amžininkų nuomone, jų buvo beveik 200, tarp kurių 14-metė mergaitė ir vienuolė. Vis dėlto ne visi meilės nuotykiai jam baigdavosi sėkmingai. Įvairių šaltinių teigimu, mergišius mažiausiai du kartus buvo užsikrėtęs lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Tai jį paskatino pradėti naudoti apsisaugojimo priemones.

Nors Kazanova vaizduojamas kaip puikus meilužis ir mergišius, kurio gyvenimo tikslas – vilioti moteris, tačiau jis buvo galantiškas ir rafinuotas vyras. Jam netrūko iškalbos, dosnumo, lakios vaizduotės, intelektualumo. Kazanova drąsiai eksperimentuodavo. Sakoma, kad jis visą naktį stengėsi patenkinti frigidišką turtuolę, kuri tik paryčiais patyrė orgazmą. Atsidėkodama meilužiui už malonumus, atidavė dalį savo turto. Garsusis viliotojas tvirtino išbandęs seksą viešoje vietoje stebint aplinkiniams.

Patirtus nuotykius ir išpuoselėtą viliojimo meną Kazanova aprašė autobiografijoje „Mano gyvenimo istorija“. XVIII a. gyvenusi asmenybė visiems laikams liks rafinuotos meilės simboliu.

Viltas Čamberlenas – 1936 m. rugpjūčio 21 d.–1999 m. spalio 12 d.

Viltas Čamberlenas, beveik 216 cm ūgio milžinas, buvo vienas geriausių krepšinio žaidėjų pasaulyje. Išskirtinį talentą demonstravęs sportininkas NBA lygoje pelnydavo vidutiniškai apie 50 taškų. Jis kelis kartus tapo NBA čempionu ir buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju. Jam priklauso ir minėtosios lygos rekordas, kai per vienas rungtynes krepšininkas pelnė 100 taškų. Vis dėlto V. Čamberlenas išgarsėjo ne vien unikaliu žaidimu. Sportininko advokatas teigė, kad kai kurie žmonės renka pašto ženklus, o krepšininkas kolekcionavo moteris.

V. Čamberlenas tvirtino, kad santykiavo su 20 tūkst. moterų. 1991 m. sportininkas išleido knygą „A View From Above“, kurioje ir prisipažino turėjęs lytinių santykių su tiek daug moterų. Apsukrūs matematikai iš karto ėmėsi skaičiuoti ir bandyti patvirtinti arba paneigti šį krepšininko teiginį. Knygoje V. Čamberlenas tvirtino, kad lytinį gyvenimą pradėjo nuo 15 m. ir palaikė santykius su moterimis iki pat mirties. Krepšininkas mėgautis seksu galėjo apie 40 metų, todėl manoma, kad per metus jis turėjo pasimylėti su 500, o per dieną – su 1,36 moterimis. Arba kitaip – maždaug kas 17 valandų sportininkas turėdavo surasti naują partnerę.

Anot artimų sportininko draugų, viskas buvo kur kas paprasčiau. V. Čamberlenas mėgo grupinį seksą – santykiauti su dviem moterimis vienu metu jam buvo ne pramoga, o kasdienybė. Sklandė kalbos, kad per kelionę, trukusią 10 dienų, sportininkas santykiavo su 23 moterimis. Be to, V. Čamberlenas dažnai kentėjo nuo nemigos, todėl jam draugiją visuomet palaikydavo moterys. Sakoma, kad krepšininkas namie buvo įsirengęs dekoruotą veidrodžiais kambarį, kuriame dažnai mylėdavosi su moterimis.

Visgi atsirado teigiančių, kad tokios sportininko kalbos yra tik pagyros. V. Čamberlenas buvo puikus žaidėjas, todėl daug laiko praleisdavo treniruotėse, išvykose. Krepšininko vaikystės draugo teigimu, jaunystėje jis buvo drovus ir neretai jausdavosi nesaugus, todėl manė, kad mokyklą baigs taip ir neišbandęs sekso.

Gal V. Čamberlenas ir neturėjo 20 tūkst. moterų, tačiau niekas negali paneigti, kad jis buvo mergišius. Sportininkas taip niekada ir nevedė, neturėjo vaikų. Tiesa, prieš pat mirtį, duodamas interviu jis sakė, kad yra šaunu turėti tūkstantį skirtingų moterų, tačiau turėti vieną moterį tūkstantį skirtingų kartų – taip pat malonu.

Valerija Mesalina – 17 arba 20 m. sausio 25 d.–48 m.

Valerija Mesalina augo Romoje, kurią tuo metu valdė skandalingasis Kaligula. Mergina buvo netolima imperatoriaus giminaitė ir pakankamai turtinga palikuonė. Kaligula, norėdamas sustiprinti valdžią, paragino savo sūnėną Klaudijų vesti didelių turtų paveldėtoją. Nepaisant to, kad V. Mesalinai buvo 20 metų, o Klaudijui maždaug 48-eri, vestuvės įvyko. Kai imperatorius buvo nužudytas, jo sostas atiteko Klaudijui. Taip mergina atkeliavo į Romos valdžios viršūnę.

Istorikai, nagrinėję įvairius šaltinius apie Valeriją Mesaliną, teigė, kad ji buvo nimfomanė, nes išsiskyrė nepasotinama aistra ir sekso poreikiu. Pirmieji santuokos metai su Klaudijumi buvo ramūs. Moteris pagimdė du vaikus: Klaudiją Oktaviją ir Britaniką. Tačiau dėl Klaudijos Oktavijos tėvystės kyla abejonių – ji galėjo būti Kaligulos duktė.

Vėliau, pajutusi valdžios skonį, V. Mesalina darėsi vis žiauresnė, pradėjo elgtis nepastoviai, o kraujyje tarsi virė aistros. Norėdama jas numalšinti imperatorienė persirengdavo puošniais drabužiais, užsimaskuodavo, ir naktimis iškeliaudavo į Romos gatves bei viešnamius, kur patenkindavo ne tik savo, bet ir jos glamonių ištroškusių vyrų įgeidžius. Sakoma, kad kartą imperatorienė metė iššūkį garsiausiai ir žymiausiai to meto Romos prostitutei Scylai. Abi moterys susilažino, kuri iš jų per parą patenkins daugiau vyrų. Scyla išseko ir pavargo, o V. Mesalinai jėgų nepristigo. Ji turėjo lytinių santykių net su 25 vyrais.

Imperatoriaus žmona seksą naudojo kaip priemonę, galinčią sustiprinti jos asmeninę galią tarp politikų ir kitų valdžios vyrų. Buvo kalbama, kad ji rengdavo ir specialius pasilinksminimus aukštuomenės moterims. Kaip į tokį žmonos elgesį reaguodavo Klaudijus? Amžininkų įsitikinimu, imperatorius buvo kvailas ir silpnas valdovas, kuris niekaip negalėjo suvaldyti savo žmonos. Tačiau tuomet, kai valdovė įsimylėjo vieną senato narių – gražuolį Gajų Silių, Klaudijus nebeliko abejingas.

Tarp Gajaus Siliaus ir Valerijos Mesalinos įsiplieskė stipri aistra. Senato narys buvo vedęs, bet V. Mesalina pasirūpino, kad meilužio žmona būtų ištremta. G. Silius suprato į kokias meilės pinkles įsipainiojo su imperatoriene, bet nebeturėjo kur trauktis. Tad pradėjo su ja planuoti Klaudijaus nužudymą. Tačiau apie slaptus ketinimus pirmasis sužinojo Klaudijus ir įsakė sargybiniams nužudyti meilužius.

Jakaterina II – 1729 m. gegužės 2 d.–1796 m. lapkričio 17 d.

Jakaterina II Rusijos imperatoriene tapo 1762 m. ir valdė galingą valstybę iki pat mirties. Tai buvo moteris, kuri siekdama savo tikslų nevengė pasinaudoti moteriškumu, seksu, todėl dažnai keitė meilužius.

Jakaterina II gimė buvusios Prūsijos teritorijoje, tačiau būdama jauna pateko į Rusijos valdovės Elžbietos dvarą. Būtent ten ji išmoko koketuoti su vyrais. Kai merginai sukako 16 m., ji ištekėjo už sosto įpėdinio Petro. Po jų vestuvių dvare pasklido kalbos, kad jauna ir nekalta mergaitė Jakaterina II ir po vestuvių nakties liko tokia pati. Sakoma, kad Petras turėjo tam tikrų fizinių negalių ir negalėjo suteikti savo žmonai nei malonumo, nei atimti jos nekaltybės. Septynerius metus tarp Petro ir Jaketerinos II nebuvo jokio fizinio kontakto. Jis negalėdamas santykiauti dėmesį sutelkė į kitas pramogas, o Jakaterina II seksualinę aistrą nutarė patenkinti su kitais vyrais.

Jaunamartės akys vis dažniau krypo į dvariškius ir kitus aukštuomenės vyrus. Elžbieta ne tik nuolat jau priekaištavo dėl santykių su vyru, bet ir sargybiniais apstatydavo jaunos moters kambarį. Tačiau Jakaterina II vis tiek surasdavo progų ir būdų kaip pasilinksminti su meilužiais. Kalbama, kad ji kartais mėgaudavosi net ne vieno, o kelių vyrų draugija.

Kai Jakaterina II netikėtai pasijuto esanti nėščia, jos meilužis ėmė drąsiai girtis, kad vaikas yra jo. Būsima valdovė pasistengė, kad tokios kalbos nutiltų ir išsiuntė jį iš Sankt Peterburgo. Slėpdama nėštumą moteris pirmiausia suartėjo su Petru, o tik po to pranešė, kad laukiasi sosto įpėdinio. Elžbieta buvo patenkinta ir net ėmėsi pati auginti vaiką.

Trylika metų Jakaterinos II širdį buvo užvaldęs jaunas karininkas Gregorijus Orlovas. Valdovę žavėjo jo išvaizda, seksualinis temperamentas ir ištvermė lovoje. Jakaterina II nuo jo pastojo antrą kartą. Beveik tuo pat metu moteris susidomėjo ir politika. Tačiau netrukus mirė Elžbieta – jos sostas atiteko Petrui. Jis savo jauną ir pasileidusią žmoną laikė kvaila, tačiau būtent ji pasinaudodama sukaupta įtaka ir nusprendė nužudyti Petrą bei užimti imperatorienės vietą.

Tapusi cariene Jakaterina II nustojo domėtis Gregorijumi Orlovu, kuris drįsdavo į ją kreiptis tu ir glamonėdavo prie svečių. Dingus G. Orlovui, atsirado kitas, vėliau dar kitas – niekas nežino, kiek meilužių turėjo valdovė. Sakoma, kad ji santykiaudavo su tais, su kuriais tik užsimanydavo, nes manė, kad imperatorienei yra viskas leidžiama. Tačiau nepatenkinusius jos įgeidžių, pasiųsdavo į mirtį kaip didžiausius šalies išdavikus.

Merilin Monro (tikrasis vardas Norma Džein Mortenson) – 1926 m. birželio 1 d.–1962 m. balandžio 2 d.

Merilin Monro laikoma visų laikų sekso simboliu. Simpatiška blondinė taip užbūrė visą pasaulį, kad net iki šių dienų netyla kalbos apie jos seksualumo paslaptis, mylėtus vyrus, meilužių sąrašą, rašytą dienoraštį ir mistiškas mirties aplinkybes.

Šiandien Merilin Monro neatitiktų grožio standartų, nes ji buvo gana apkūni ir dėvėjo 40–42 dydžio drabužius. Tačiau dauguma vienareikšmiškai pripažįsta, kad aktorė buvo išskirtinė asmenybė, mokėjusi save pateikti. Įspūdinga krūtinė, sodrus balsas, viliojanti eisena, putlios lūpos, šviesūs plaukai ir valiūkiška šypsena – nereikėtų stebėtis, kodėl ji vedė iš proto vyrus.

Pakankamai ilgame Merilin Monro meilužių sąraše galima atrasti tokias pavardes kaip Džonas F. Kenedis ir Robertas F. Kenedis, Frenkas Sinatra, Marlonas Brando, Semas Džiankanas, Džimas Beikonas, Antonas Lavėjus ir net kelios moterys. Merilin Monro buvo ištekėjusi tris kartus. Tačiau tik antrąjį vyrą – Džo Dimadžio – laikė tikrąja meile. Po skyrybų savo psichoterapeutui prisipažino, kad tarp jų meilė neišblėso, tačiau Dž. Dimadžio reikėjo tradicinės žmonos, o Merilin Monro tokia būti nenorėjo. Paskutinę savo santuoką su Artūru Mileriu aktorė laikė klaida. Kalbama, kad M. Monro turėjo lytinių santykių ir su moterimis, viena jų – Džoana Krauford. Vėliau buvo pasklidusios kalbos, kad į moters meilužių sąrašą galima įtraukti ir Marleną Dytrich bei Elizabet Teilor. Tačiau Merilin Monro neva prisipažino, kad mylėdamasi su moterimi ji nejaučia malonumo.

Mirus aktorei paaiškėjo, kad ji ilgą laiką lankėsi pas psichiatrą, kuris padedėjo jai suvokti ir išmokti patirti orgazmą. Nors Merilin Monro turėjo daug meilužių, pati moteris nebuvo seksualiai patenkinta. Jai seksas – priemonė siekti savų tikslų, o ne aistrų patenkinimas ar malonumas. M. Monro, norėdama išpopuliarėti ir sulaukti šlovės, išsiskyrė su pirmuoju vyru. Aktorė, sukūrusi seksualios moters įvaizdį, tapo geidžiama galingų vyrų, tarp kurių buvo ir mafijos atstovai.

Merilin Monro mirtis apgaubta paslapties, todėl ir nebuvo išaiškinta. Tačiau iš gyvenimo pasitraukusi jauna žvaigždė liko seksualumo ikona.