1945 metų rugpjūčio 6 dieną JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos miesto Japonijoje ir po trijų dienų dar vieną – ant Nagasakio. Daugiau nei 100 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių, žuvo iškart arba po kelių metų dėl baisių nudegimų ir radiacijos sukeltų ligų.

 

hirosima

Laimei, atominiai ginklai nuo tada nebebuvo naudojami ant civilių gyventojų, bet jie vis dar išlieka nuolatine grėsme. Tūkstančiai egzistuojančių pasaulyje atominių ginklų įspėja mums likti budriems, nes galime būti bombarduojami kiekvieną akimirką. Šias bombas paleisti bet kuriuo metu gali teroristai arba gali tiesiog įvykti nelaimingas atsitikimas.

 

Pripažįstant faktą, kad atominių ginklų yra daugiau nei pakankamai negu reikia, norint sunaikinti planetą, dauguma valstybių pasirašė branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, kuria buvo nutarta vengti branduolinių ginklų platinimo ir siekti branduolinio nusiginklavimo. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis įsigaliojo 1970 metais, bet daug tautų, turinčių branduolinius ginklus, beveik padvigubėjo ir vis dar nėra sudaryta jokio tvarkaraščio, iki kada pašalinti branduolinius ginklus. Pilietiniai žmonių judėjimai deda pastangas įtikinti vyriausybes, kad jos pašalintų atominio karto grėsmę. 5 regionai, dengiantys didžiąją dalį pietų pusrutulio ir daugiau nei 250 savivaldybių visame pasaulyje save paskelbė zonomis be branduolinių ginklų.

 

Daugeliui žmonių taip pat kyla nerimas dėl išaugusio branduolinės energijos suvartojimo pasaulyje. Po daugiau nei 30 metų statant atomines elektrines, vis dar nėra rasta saugaus būdo, kaip pašalinti itin toksiškas branduolinių medžiagų atliekas. Šios labai pavojingos atliekos kelia pavojų mūsų aplinkai ir ateinančioms žmonių kartoms.

 

Hirošimos diena (rugpjūčio 6-oji) yra skirta šviesti žmones apie branduolinių ginklų grėsmę ir atominės energijos pavojus. Šią dieną daug gyventojų visame pasaulyje skatina merus daryti viską, kad jų valstybė būtų paskelbta zona be branduolinės energijos bei ginklų.

 

7 įdomūs faktai apie Hirošimą ir Nagasakį:

 
  • Oleandras yra oficialus Hirošimo miesto augalas, nes tai buvo pirmoji gėlė vėl pražydusi po to, kai 1945 metų rugpjūtį ant miesto buvo numesta atominė bomba.
 
  • Lėktuvo „Enola Gay“, kuriame buvo skraidinama atominė bomba, kabinoje buvo paslėpta 12 cianido piliulių, kurias buvo nurodyta nuryti pilotams, jeigu misija per Hirošimos bombardavimą bus nesėkminga.
 
  • Tik 3 iš 12 žmonių lėktuve „Enola Gay“ žinojo tikrąjį savo misijos į Hirošimą tikslą.
 
  • Po atominio bombardavimo Hirošimoje šimtai žmonių (daugelis iš jų jau buvo sužeisti) išvyko į kaimynystėje esantį Nagasakio miestą. Iš šių žmonių išliko gyvi 165, išgyvenę dviejų atominių bombų numetimo ant miestų katastrofas.
 
  • Hirošimos šešėliai – tai labai intensyvaus branduolinio sprogimo sukeltas efektas, kai statinių sienose ir gatvės grindyse įsispaudė žmonių, gyvūnų ir kokių nors kitų objektų pavidalai.
 
  • 1945 metais japonų radarų operatoriai aptiko į šalį įskrendančių keletą lėktuvų iš JAV (viename iš jų buvo gabenamos atominės bombos, vėliau numestos ant Hirošimos ir Nagasakio), bet nusprendė jų nestabdyti, nes toks nedidelis lėktuvų kiekis neatrodė kaip reali grėsmė visuomenei.
 
  • Didžiausias bombardavimas per II-ąjį pasaulinį karą buvo ne Hirošimoje ir ne Nagasakyje, bet, kai 1945 metais naktį iš kovo 9-osios į 10-ąją amerikiečių karo pilotai numetė daug padegamųjų bombų ant Tokijo šimtamečio rajone, kuriame dauguma pastatų buvo mediniai.