Ilgais ir tamsiais rudens vakarais dažnas mėgsta dar labiau įaudrinti savo fantaziją, žiūrėdamas siaubo filmus. Siaubo filmų veikėjai (Džeisonas Vuras, Fredis Kriugeris, Frankenšteinas, Čakis) tokie šiurpūs ir atgrasūs, bet nustoti į juos žiūrėti kone neįmanoma! Siaubo filmo populiarumas pasaulyje stulbinantis, bet įdomu, kodėl? Galbūt todėl, kad jie stipriau nei kitokio žanro filmo, veikia mūsų kūną, smegenis ir net hormonus.

 

siaubo filmai

7 dalykai, kurie nutinka mūsų kūnui, žiūrint siaubo filmus:

 
  • Viena smegenų dalis komunikuoja su kita. Reaguodamos į tokius įvykius kaip baimė dalyvauja dvi smegenų dalys. Smegenų tomografijos tyrimai rodo, kad, reaguojant į baimę, suaktyvėja priekakčio žievė, kuri yra atsakinga už aukšto lygio pažinimo funkcijas ir limbinė sistema, kurioje yra migdolinė liauka. Šios dvi sistemos komunikuoja viena su kita ir nustato jūsų išgąsčio lygį bei padeda atskirti mirtiną baimę nuo nemirtinos.
 
  • Kyla „kovok arba bėk“ reakcija. Kitaip tariant, kilus šiai reakcijai, nesąmoningai tvirčiau įsikimbama į kino teatro sėdynę. Tai mirties baimės reakcija, kylanti pagumburio liaukoje, atsakingoje už širdies ritmą ir kūno temperatūrą. Pradeda tankiau kvėpuoti. Tokios organizmo reakcijos nutinka, ne tik susidūrus su mirtinu pavojumi, bet ir žiūrinti tikrai šiurpius siaubo filmus.
 
  • Išsivalo mintys. Sunku patikėti, bet siaubo filmų žiūrėjimas išvalo protą ne prasčiau negu kokios nors meditacinės technikos. Tiesa yra ta, kad siaubo filmų žiūrėjimas ramina protą tiek per filmą, tiek ir po jo. Tyrimai rodo, kad žiūrėdami tokius filmus, žmonės nustoja mąstyti apie pašalinius dalykus, yra čia ir dabar, be to, net pasibaigus filmus, vis dar išlieka labai dėmesingi.
 
  • Padidėja kortizolio lygis kraujyje. Tai nebūtinai yra blogas dalykas, priešingai nei lėtinis stresas, kai visą darbo dieną išsiskiria kortizolis. Tačiau nedidelis stresas, kai esate išsigandę ir susijaudinę, leidžia pasiekti didesnes smegenų emocijų apdorojimo galimybes negu nei bet kuriuo kitu metu bei suteikia adrenalino pliūpsnį. Štai dėl ko pasimatymai dažnai skiriami, kai vyksta siaubo filmų seansai.
 
  • Įgalina jausti „draudžiamas emocijas“. Mūsų visuomenėje manoma, kad jausti skausmą, šventas ir negatyvias emocijas yra draudžiama. Todėl žiūrint siaubo filmus, galima atsipalaiduoti, nes nereikia vengti nieko nepatogaus. Galbūt todėl siaubo filmai ir yra tokie įdomūs. Siaubo filmai yra labai įtraukiantys ir padeda išvalyti mintis, paleisti negatyvias emocijas.
 
  • Gali padėti nukreipti energiją. Energija, kuri užplūsta, žiūrint siaubo filmus, gali pasitarnauti kasdienybėje. Du asmenys, kartu peržiūrėję tokį filmą, gali pasijusti dar artimesni vienas kitam. Tokie filmai gali sužadinti gilesnes emocijas ir pan.
 
  • Gali padėti sumažint nerimą. Dauguma žmonių mano, kad žmonėms, patyrusiems potrauminio streso sindromą, varginamiems nerimo sutrikimų ar socialinės fobijos, siaubo filmų nereikėtų žiūrėti. Tačiau iš tikrųjų tokie filmai gali šiems žmonėms pripažinti savo baimes ir geriau suvokti, kad jie yra saugūs savo aplinkoje, paleisti užgniaužtas negatyvias emocijas, išsivaduoti iš traumų, streso.