Dykuma – tai Žemės paviršiaus sritis, kurioje praktiškai nėra jokios floros ir faunos. Gali būti smėlio, akmenų, molio, druskos dykumos. Arkties ir Antarktidos kraštovaizdis vadinamas sniego ir ledo dykumomis. Didžiausia pasaulyje smėlio dykuma – Sachara, kurios pavadinimas, išvertus iš arabų kalbos (as-Sachra) reiškia dykumą, dykumų stepę – dengia daugiau nei 8 milijonų kvadratinių kilometrų plotą.

 

dykumos

5 įdomūs faktai apie dykumas:

 
  • Dykumos yra išsidėsčiusios vidutinių platumų klimato zonoje šiauriniame pusrutulyje, Šiaurės ir Pietų pusrutulių subtropinių ir tropinių zonose. Per metus dykumoje iškrinta mažiau nei 200 mm kritulių, o kai kuriose vietose net mažiau nei 50 mm. Dykumų dirvožemis yra prastai išvystytas, vandenyje tirpių druskų kiekis jose viršija organinių medžiagų kiekį. Augalija paprastai užima mažiau nei 50 % dirvožemio paviršiaus, o jos gali iš viso nebūti net keliolikos kilometrų plote.
 
  • Vokiečių dalelių fizikas Gerhardas Kniesas apskaičiavo, kad per 6 val. pasaulio dykumos gauna daugiau energijos iš saulės negu žmonės jos sunaudoja per metus. Tiek saulės energijos, kiek būtų galima pagaminti vien tik Sacharos dykumoje, užtektų visai Europai.
 
  • Dėl nederlingos žemės ir drėgmės trūkumo, gyvūnų ir augalų įvairovė dykumose yra skurdi. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis išgyventi gali tik pačios atspariausios faunos ir floros rūšys. Iš augalų labiausiai paplitę yra belapiai, dygliuoti krūmai, kaktusai, o iš gyvūnų – įvairūs ropliai (driežai, gyvatės) ir smulkūs graužikai. Augalija subtropinėse Šiaurės Amerikos ir Australijos dykumose yra kiek įvairesnė – ten beveik nėra plotų, kuriuose nebūtų jokių augalų. Dažniausiai pasitaiko akacijų ir eukaliptų. Gyvenimas dykumose daugiausiai vyksta aplink oazes – tai vietos, kuriose yra tanki augalija ir vandens telkinių, pavyzdžiui, šalia upių slėnių. Oazėse, priešingai nei dykumose, yra paplitę lapuočiai medžiai (tuopos (topoliai), žilakrūmiai, gluosniai, skripstai), o upių slėniuose – palmės, oleandrai.
 
  • Arkties ir Antarktidos dykumos yra išsidėsčiusios už poliarinių ratų. Augalijos ir gyvūnijos pasauliai taip pat čia yra gana skurdūs ir tuo jos yra panašios į smėlio dykumas tropikuose. Iš augalų randama samanų ir kerpių, o iš gyvūnų išgyvena tik šalčiui labai atsparūs elniai, arktinės lapės, lemingai ir kiti graužikai. Poliarinėse dykumose dominuoja amžinasis įšalas ir sniegas paprastai nedingsta visus metus.
 
  • Dykumose yra dideli mineralinių nuosėdų klodai. Kai kurie iš tų mineralų yra išties unikalūs. Tai tokie mineralai, kurių natūraliai atsiranda išdžiūvusiuose druskinguose vandens telkinių vietose. Kai vanduo iš dykumos ežerų išgaruoja susidaro tokie mineralai kaip boraksas (natrio boratas), natrio nitratas, natrio karbonatas, bromas, jodas, kalcis ir stroncis. Sausi smėlynai, kuriuose kadaise buvo didžiulis ežeras Afrikos Sacharos dykumoje, pagamina mineralų turtingas dulkeles, kurias vėjas išnešioja per visą Atlantą net iki Amazonės upės. Mokslininkai spėja, kad šios dykumų dulkės praturtiną dirvožemį ir taip padeda išsaugoti Amazonės atogrąžų miškus.