Neretai susiduriame su įvairiausiais sunkumais. Vieni svarbūs, galbūt net keičiantys gyvenimą, kiti – buitiniai, paprasti, tačiau galintys pasiutiškai erzinti. Dalijamės keliais naudingais patarimais, kaip įveikti kasdienius išbandymus, kad jie negadintų nuotaikos.

 

patarimai

Kur dėti nupuoštą eglutę?

 

Ruoštis šv. Kalėdoms visuomet smagu, tačiau šventiniam šurmuliui praūžus tenka sukti galvą – kur dėti nupuoštą kalėdinį medį? Privalu žinoti, kad draudžiama žaliaskares mesti į buitinių atliekų konteinerius – už tai galima gauti baudą. Atliekų išvežėjai kasmet pastato specialius didelius konteinerius, į kuriuos gyventojai raginami mesti nereikalingas eglutes. Įprastai jie pastatomi prie didelių prekybos centrų, kitose masinio susibūrimo vietose. Surinkti medeliai perdirbami – virsta ekologišku kuru arba kompostu. Jeigu turite krosnį arba ją naudoja kaimynai, eglutę kuo puikiausiai galite naudoti kaip biokurą patys. Jei žaliaskarė vazone, jos jokiu būtu nereikėtų po švenčių išmesti. Derėtų pabandyti ją išsaugoti iki pavasario, o tuomet pasodinti savo kieme arba padovanoti žmonėms, kurie turi vietos ją pasodinti. Nerekomenduojama išnešti į lauką iš karto šventėms pasibaigus, ypač lauke spaudžiant dideliam šaltukui. Pripratusi augti šiltesnėje aplinkoje eglė patirs šoką ir greičiausiai nudžius. Todėl po švenčių augalą iš kambario geriausiai išnešti į vėsesnę vietą, bet joje neturėtų būti minusinė temperatūra. Tinka įstiklintas balkonas, veranda ar kita šviesi vieta. Svarbu nepamiršti laistyti. Pavasarį, kai orai atšyla, medelį galima pasodinti lauke. Svarbu pasidomėti, kokio dydžio užaugs ir pagal tai parinkti tinkamą vietą. Pavyzdžiui, paprastoji ar dygioji eglė, europinis kėnis užauga aukšti, o korėjinis kėnis, baltoji eglutė – nedideli.

 

SOS – slidūs batų padai!

 

Vienas didžiausių žiemos pavojų – slidūs keliai. Norint sumažinti traumų riziką, labai svarbu įsigyti kokybiškus batus neslidžiais padais. Jei tinkamai pasirinkti nepavyko ir išėję į lauką supratote, kad su nauja avalyne jaučiatės tarsi ledo arenoje, nedelsiant būtina imtis veiksmų. Batus galima nunešti į avalynės taisyklą, kur ant pado užklijuos specialią dangą, pagerinančią sukibimą su paviršiumi. Taip pat avalynės parduotuvėse galima įsigyti specialių žiemai skirtų antpadžių, kurie lengvai užsideda ir nusiima. Dar kelis triukus galima išbandyti namuose. Pirmiausia batų padus ištepti plonu sluoksniu stiprių, drėgmei atsparių klijų. Jiems dar neišdžiūvus padus apibarstyti smėliu. Palikti, kad gerai sustingtų. Smėlis gerina sukibimą su slidžia žeme, todėl vaikščioti bus kur kas saugiau. Tokia priemonė veiksminga maždaug mėnesį, paskui procesą reikia kartoti iš naujo. Jeigu batų padas visiškai lygus, jį galima pašiaušti švitriniu popieriumi arba smulkia trintuve. Svarbu nepersistengti, kad nesugadintumėte avalynės.

 

Kai rasoja langai

 

Langai dažniausiai rasoja senus pakeitus naujais (plastikiniais). Tai vyksta dėl to, kad nauji langai gerokai sandaresni, nepraleidžia oro, todėl pasikeičia aplinkos mikroklimatas. Dėl nuolatinės drėgmės gali užsiveisti pelėsis, todėl šią problemą būtina spręsti. Norint, kad langai rasotų mažiau, svarbu reguliariai vėdinti būstą – bent 2 kartus per dieną. Langus atvertus laikyti 10–15 min. Galima sukelti nedidelį skersvėjį – pagerins oro cirkuliaciją. Vėdinti namus būtina net šaltu oru ir nereikia baimintis, kad dėl to namai labai atšals. Šviežias ir šaltas, bet sušildytas oras veiksmingesnis nei drėgnas, užsistovėjęs. Dažnai langai ypač rasoja naktį kambariuose, kur miegama. Todėl nakčiai naudinga langą šiek tiek praverti. Tai ne tik padės išvengti drėgmės kaupimosi ant stiklų, bet ir pagerins miego kokybę, nes kvėpuosite šviežesniu oru. Norint apsiginti nuo drėgmės, labai svarbu, kad nuo radiatorių sklindanti šiluma laisvai cirkuliuotų ir kilti į viršų (link langų). Dažniausiai tam trukdo užuolaidos, tad verta pasvarstyti, galbūt žiemą galima apsieiti ir be jų ar bent jau pakeisti lengvesnėmis, trumpesnėmis. Jeigu drėgmės rodiklis viršija 60 %, verta įsigyti oro sausintuvą.

 

Kaip skalbti pūkinę striukę?

 

Lietuviška žvarbi žiema neišvengiamai priverčia įsigyti šiltą pūkinę striukę. Patogu, jauku ir šilta, tačiau kai ateina metas ją skalbti, dauguma suka galvas, kaip tinkamai tai padaryti nesugadinant drabužio. Svarbiausia – kreipti dėmesį į etiketėje esančius nurodymus. Ne visas tokias striukes galima skalbti skalbyklėje, kai kurioms tinka tik cheminis valymas. Jeigu šį drabužį galima skalbti namų sąlygomis, pirmiausia turėtumėte apžiūrėti, ar nėra ypač suteptų vietų. Jeigu yra, jas derėtų išplauti rankomis ir tik paskui striukę dėti į skalbyklę. Reikėtų atsiminti, kad prieš dedant į ją reikėtų išversti į blogą pusę, užsegti visus užtrauktukus, sagas. Jeigu yra galimybė, nusegti kapišono kailį, kad skalbiamas nesusiveltų. Jį geriausiai plauti rankomis. Striukę skalbti ne aukštesnėje nei 30 ºC temperatūroje pasirenkant specialų lauko drabužiams skirtą režimą. Skalbti geriausiai skystaisiais skalbikliais, ypač jei striukė tamsi, nes lengviau išskalaujami, todėl ant drabužio nelieka baltų dėmių. Jokiu būdu negręžti didžiausiu pajėgumu, jis turėtų būti švelnus. Džiovinti šiltoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Jai sausėjant kelis kartus gerai išpurtyti, kad pūkai nesuliptų į gumulą. Norint sumažinti pūkų sukritimo riziką, į skalbyklę galima įmesti kelis skalbimo kamuoliukus. Jie padeda pūkams pasiskirstyti tolygiai.

 

Lesinti paukščius

 

Asmenys, kurie gyvena gamtos apsuptyje, greičiausiai sulaukia paukščių vizito. Daugelis nusprendžia įsirengti lesyklėlę, padeda sparnuočiams ištverti šaltąjį sezoną. Juolab, kai stebimi netoli namų besibūriuojantys paukšteliai, tai veikia kaip meditacija. Labai svarbu žinoti, kuo šiuo plunksnuotus gyvūnus galima lesinti, o kas jiems kenkia. Jeigu norite privilioti kuo skirtingesnių paukščių, lesalas irgi turėtų būti įvairus. Galite įsigyti specialų grūdų mišinį, bet puikiai tiks ir namuose turimos kruopas. Sparnuočiai labai mėgsta soras, avižas ir jų dribsnius, virtus ryžius, kukurūzų grūdus, sėmenis, aguonas, nekepintas ir nesūdytas saulėgrąžas (jeigu nemėgstate netvarkos, verčiau dėti jau išlukštentas), gliaudytus riešutus, ypač žemės. Vabzdžialesiams paukščiams tikras delikatesas – nesūdyti ir nerūkyti lašiniai. Galima juos pavaišinti ir aliejuje mirkytais duonos trupiniais. Tiesa, netinka juoda ruginė duona, mat ji šių gyvūnų gurklyje surūgsta, blogai virškinama. Mūsų kraštuose žiemojantys strazdai neatsispiria įvairioms uogoms (šermukšnių, gudobelių, šaltalankių ir kt.), taip pat juos galima vaišinti obuoliais, varške. Privalu žinoti, kad sparnuočių negalima lesinti supelijusiais gaminiais, taip pat jų lesalas negali būti sūdytas, apipuvęs, surūgęs. Iš bado paukšteliai tokį sules, tačiau tai gali baigtis jų žūtimi.