Tamsus, šaltas, lietingas ar sniegingas ruduo ir žiema nereiškia, kad gyvenimas sustoja. Ar kada nors pagalvojote, kad šiuo metų laiku galima išmokti džiaugtis? Trumpėjančios dienos – ne priežastis liūdėti, susirangius ant sofos.

 

"liūdesio spalvos"

Maždaug 2 mėnesius tamsusis paros metas būna kur kas ilgesnis negu šviesusis. Šiam susimąstymo ir susikaupimo laikotarpiui reikia tinkamai pasiruošti. Galima pasinaudoti geru Skandinavijos šalių gyventojų pavyzdžiu, kur žiemą būna poliarinės naktys ir, atrodo, kad niekada neišaušta.

 

Šiaurės šalių gyventojai žino, kad tamsiuoju metų laiku gresia sezoninis afektinis sutrikimas arba, kitaip tariant, žiemos depresija. Šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia žmonėms, gyvenantiems geografinėje platumoje, kur trūksta natūralios saulės šviesos. Žiemos depresiją pirmą kartą paminėjo VI amžiuje gotų istorikas Jordanas, rašydamas knygą apie Skandinavijos šalių gyventojus ir jų papročius.

 

Sezoninis afektinis sutrikimas – tai biocheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimas, atsirandantis dėl saulės šviesos stygiaus. Pagrindiniai simptomai: nuovargis ir mieguistumas, liūdesys, potraukis saldžiam maistui, kaltės jausmas ir savigarbos sumažėjimas, dirglumas, socialinio ir fizinio kontakto vengimas. Supratimas apie gresiantį psichikos sutrikimą padeda pasiruošti šiam sunkiam laikotarpiui. Nereikėtų jo gėdytis, nes jie kyla dėl natūralių organizmo reakcijų į gamtos pokyčius. O žmonės juk yra gamtos vaikai, ar ne?

 

15 patarimų, kaip išgyventi tamsiausius metų mėnesius:

 
  • Vartoti menkių kepenėlių taukus. Nuo senų laikų žinoma, kad menkių kepenėlių taukai suteikia kūnui tai, ką vasarą – saulės spinduliai. Žuvų taukai turtingi gerųjų omega 3 riebalų rūgščių, vitaminų A ir D. Šiaurės kraštų gyventojai, kurie ir taip kasdien daug valgo žuvų produktų, nuo vaikystės išgeria po šaukštelį šių skystų taukų.
 
  • Žiemai ruoštis jau vasarą – mėgautis saulės šviesa ir spinduliais, kol tik įmanoma. Tikriausiai nesuklysime teigdami, kad kuo toliau į šiaurę, tuo labiau žmonės myli vasarą ir stengiasi pasinaudoti visais jos privalumais, kai tik ateina metas. Vasarą stengiamasi rasti veiklos lauke ir kuo daugiau laiko praleisti atvirame lauke. Vasarą daug keliaujama, važinėjama dviračiais, plaukiojama su baidarėmis, mėgaujamasi saulės voniomis ir pan. Visa tai padeda kaupti laimės vitaminus, kurių užtektų iki ateinančio pavasario. Reikia nepamiršti ir to, kad mūsų geografinėje platumoje būna ne tik labai ilgi vakarai rudenį ir žiemą, bet ir labai ilgas šviesusis periodas vasarą. Per Jonines dienos trukmė būna ilgesnė nei 17 valandų ir tai reiškia, kad naktis būna tokia trumpa, kad atrodo, jog vos sutemus iš karto pradeda aušti.
 
  • Sportuoti. Gerą nuotaiką visus metus padeda išsaugoti reguliari fizinė veikla! Šaltymečiu tą daryti naudinga dar ir dėlto, kad sportas sušildo kūną. Jei yra sniego galima išbandyti žiemos pramogas: čiuožimą, slidinėjimą, sniego gniūžčių karą ar sniego senių lipdymą. Kai geras oras, taip pat smagu pasivaikščioti gamtoje ir atrasti rudens ir žiemos spalvas. Jeigu oras prastas, lyja, galima apsilankyti sporto salėje arba sportuoti namuose. Vaikštinėjimas slidžiu, snieguotu paviršiumi lavina stiprina raumenis ir lavina pusiausvyrą.
 
  • Kvėpuoti gaiviu oru. Žiemą oras būna ypač šviežias ir gaivus. Labai svarbu kiekvieną dieną išeiti į lauką pasivaikščioti nors trumpam. Namai žiemą būna itin sandarūs, rečiau nei vasarą vėdinami, nuolatos veikia šildymo sistemos. Tokia namų atmosfera didina nuovargį ir mieguistumą. Pakvėpavus šviežiu oru žmonės pasijunta žvalesni ir laimingesni. Gaivus oras naudingas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams bei kūdikiams, svarbu tik juos tinkamai aprengti ar apkloti ir apsaugoti jautrią odą nuo šalčio.
 
  • Išlikti aktyviems. Tamsiuoju metų laiku kyla pagunda vakarais likti namuose, nes lauke tamsu arba yra nepalankios oro sąlygos. Tačiau neveiklumas sukelia apatiją, todėl reikėtų stengtis motyvuoti save ir toliau užsiimti mėgstama veikla, apsilankyti kino teatre, kavinėje ar bibliotekoje, pramogauti lauke ir pan.
 
  • Keisti požiūrį. Dažnai galima išgirsti žmones teigiant: „Aš negaliu gyventi be saulės“. Jie yra teisūs – žmonija be saulės neišgyventų, tačiau reikia nepamiršti, kad net tamsiuoju metų laiku yra begalė smagios veiklos, kuria galima užsiimti. Be to, šiuo laikotarpiu vyksta gražiausios metų šventės: susimąstyti skatinantis Adventas, šv. Kūčios, Kalėdos, Naujieji Metai. Galbūt net pamatyti šiaurės pašvaistę?
 
  • Nebijoti. Daugelis vaikų augdami išmoksta bijoti tamsos, nes jose gali slėptis pabaisa, tik ir tykanti pačiupti ir padaryti ką nors blogo. Šiltesnio klimato šalyse žmonės mano, kad sutemus reikia pasilikti ne namuose, nes gali būti nesaugu, tačiau šiauriniuose kraštuose ši taisyklė atrodo gana nepraktiška. Ilgais, rudens ar žiemos vakarais taip pat galima prisigalvoti visokios smagios veiklos ar tiesiog išeiti pasivaikščioti.
 
  • Kartais galima apsilankyti soliariumuose, dirbtinės šviesos terapijose. Kita vertus, soliariumais net ir tamsiuoju metu patariama nepiktnaudžiauti, nes įrodyta, kad lankymasis juose sukelia vėžį. Tačiau ryški šviesa pakelia nuotaiką! Beje, geriau, kad šviesa šviestų iš nugaros, nes tiesiai į akis šviečianti šviesa kenkia akims.
 
  • Mėgautis dienos šviesa, kad ir kokia trumpa ar blausi ji būtų. Nesvarbu, ar lapkritis, ar vasaris, stengtis kuo daugiau laiko praleisti natūralioje dienos šviesoje.
 
  • Leisti laiką gamtoje.
 
  • Kūrenti židinį. Tai tikra rudens ir žiemos romantika!
 
  • Stebėti miesto šviesas. Galbūt danguje trumpai šviečia saulė, tačiau šviečia miestai ir gyvenvietės. Šiuo metų laiku verta apsilankyti vietose, kur atsivertų nuostabi vakarinio miesto žiburių panorama.
 
  • Namuose įsirengti jaukų dirbtinį apšvietimą, deginti žvakes.
 
  • Mėgautis kava. Šis tonizuojantis gėrimas sušildo, suteikia energijos, todėl nereikia stebėtis, kad Šiaurės šalyse jos suvartojimas didžiausias. Remiantis 2009 metų duomenimis, vienas Suomijos gyventojus per dieną išgeria 3,8 puodelius šio aromatingo gėrimo. Kava turės dar geresnį poveikį, jei bus pagardinama šildančiais prieskoniai, pavyzdžiui, cinamonu.
 
  • Apsilankyti pirtyje. Ji sušildo kūną, gerina nuotaiką, suteikia energijos, stiprina imuninę sistemą, skatina bendrauti ir padeda turiningai leisti laiką su artimais ir brangiais žmonėmis.