Vakar, sausio 27 dieną, visas pasaulis minėjo tragiškus XX amžiaus įvykius. Kodėl pasirinkta būtent ši data? Atsakymas paprastas: tą dieną 1945 metais iš Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos Lenkijoje buvo išlaisvinti visi kaliniai. Holokaustas liko praeityje. Tačiau neleiskime jam uždulkėti istorijos dulkėmis ir nepamirškime dėl ko pasaulis tiek laiko kovojo!

 

"holokaustas"

13 faktų apie holokaustą:

 
  • Vengrijos sostinėje Budapešte įrengtas memorialinis kelias palei Dunojaus krantinę, kurioje išrikiuoti batai žmonių, kuriuos per II pasaulinį karą nužudė fašistai ir kurie mirė šalies koncentracijos stovyklose.
 
  • Holokausto terminas naudojamas, apibūdinti įvykius per II pasaulinį karą, kai buvo nužudyta daugybė žmonių ir sunaikinta dar daugiau įvairių objektų. Dažniausiai žudymui būdavo pasitelkiama ugnis. Žydai šiuos istorinius įvykius vadina „Shoah“ – išvertus iš hebrajų kalbos tai reiškia „katastrofą“.
 
  • Žydai nebuvo vieninteliai žmonės, prievarta siunčiami į koncentracijos stovyklas. Į jas taip pat patekdavo krikščionys, nepaklusę nacių ideologijai, komunistai, socialistai, čigonai, Jehovos liudytojai, homoseksualai ir kiti, kurių elgesys laikytas nukrypimu nuo socialinių normų.
 
  • Ne visų koncentracijos stovyklų tikslas buvo išžudyti kalinius. Daugelis kalinių būdavo išsiunčiami į vadinamąsias darbo stovyklas, kur būdavo verčiami dirbti nežmoniškomis sąlygomis. Ne paslaptis, kad daugelis ten mirdavo dėl išsekimo, bado arba žiauraus prižiūrėtojų elgesio.
 
  • Pirminis koncentracijos stovyklų tikslas – paversti kalinius pigia darbo jėga. Tačiau tokių stovyklų, kaip Aušvičas arba Kulmo koncentracijos stovykla Lenkijoje, pagrindinė paskirtis buvo masinės žmogžudystės.
 
  • Aušvice, kai deportacija pasiekė aukščiausią tašką, daugiau nei 6000 žydų per dieną buvo numarinti dujų kamerose. Aušvice buvo įrengti bent 6 žudymo centrai, veikiantys visu pajėgumu.
 
  • Nacių pagrindinis taikinys buvo vaikai. Nors naciai siekė išnaikinti visus žydus, tačiau labiausiai norėjo atsikratyti jų vaikų. Tai galima paaiškinti tuo, kad naciai bijojo, kad vaikai vieną dieną taps suaugusiais ir patys susilauks palikuonių ir ji pakeis išnaikintų žydų kartą. Dėl šios priežasties naciai mažamečius sugrūsdavo į galvijų prekinius vagonus ir uždusindavo iki mirties. Jeigu vaikams kažkokiu būdu pavykdavo išvengti mirties ir atsidurti koncertracijos stovykloje, jie nedelsiant buvo siunčiami į dujų kameras ir jų sudeginti kūnai išeidavo kartu su dūmų kamuoliais pro kaminus.
 
  • Į koncentracijos stovyklas suimtieji buvo gabenami gyvulių vagonuose, kuriuose nebuvo nė minimaliausių patogumų (tualeto, maisto ir vandens). Kartais kalinių pervežimas į kitą vietą užtrukdavo ilgiau nei savaitę ir nemažai iš jų mirdavo laukdami, kol atvažiuos jų paimti kita transporto priemonė. Kai kurie suimtieji būdavo priversti laukti stovėdami keletą dienų uždarame kieme. Be visų šių priemonių holokaustas būtų buvęs neįmanomas.
 
  • 1938 metų lapkričio 9 dieną naciai užpuolė žydų bendruomenes Austrijoje ir Vokietijoje. Katastrofiškos nakties, kurią vokiečiai vadina Kristallnacht, tikslas buvo sudeginti sinagogas ir sunaikinti žydų verslo įmones. Taigi, jie sunaikino daugiau nei 7000 įmonių, sudegino daugiau nei 1000 sinagogų, nužudė 96 žydus ir areštavo daugiau nei 30 tūkst. žydų. Taip pat jie suniokojo vietines ligonines bei kitas įstaigas, kurioms vadovavo žydai.
 
  • Naciai priversdavo kalinius privilioti kitus suimtuosius į dujų kameras. Sargybiniai, siekdami nekelti panikos, pasakydavo suimtiesiems, kad jie bus tiesiog nuprausti ir dezinfekuoti. Prižiūrėtojai atsivesdavo specialųjį padalinį, sudarytą iš kitų žydų kalinių. Šis padalinys turėdavo nuraminti grupę nuteistųjų ir priversti juos nusirengti drabužius. Jie guosdavo vaikus, žaisdavo su jais arba net pasakodavo anekdotus, kad tik žmonės atsipalaiduotų ir sueitų vidun. Kai kurie vaikai į dujų kameras įeidavo, rankose laikydami mėgstamiausius žaisliukus. Kai žmonės jau būdavo suėję į kameras, sargybiniai užrakindavo duris, paleisdavo dujas ir palikdavo žmones mirti.
 
  • Apskaičiuota, kad trečdalis visų gyvų žydų buvo sistemingai išžudyta per holokaustą. Buvo nužudyta du trečdaliai europiečių žydų. Karo pradžioje Europoje gyveno maždaug 9 milijonai žydų, o, kai jis baigėsi, liko gyvų tik 3 milijonai.
 
  • Nuo 1945 iki 1985 metų 5000 nacių karo nusikaltėlėms buvo įvykdyta mirties bausmė, o dar 10 tūkst. buvo įkalinti už savo padarytus nusikaltimus. Vokiečių vyriausybė iki šiol vykdo teismų procesus ir nuteisia naujus II pasaulinio karo nusikaltėlius.
 
  • Pasaulyje egzistuoja judėjimas, siekiantis paneigti holokausto įvykius. Tokie neigėjai, vadinami „revizionistais“, yra įsitikinę, kad žydai buvo tiesiog deportuoti ir neva jie patys išgalvojo holokaustą, kad galėtų gauti dar daugiau finansinės ir politinės galios. Tačiau istoriniai šaltiniai ir liudininkų ataskaitos rodo, kad holokaustas, toks, koks aprašomas istorijos vadovėliuose, iš tikrųjų vyko.