Tikriausiai visi turi savo mėgstamiausių vaistažolių. Į populiariausiųjų penketuką patenka vaistinės ramunės, medetkos, dilgėlių lapai, jonažolės, liepžiedžiai. Daugelis iš jų renkamos vasarą, tačiau gamtos vaistinėlę yra kuo papildyti ir ankstyvą pavasarį, kai tik nutirpsta sniegas ir žemę vis labiau pradeda šildyti saulės spinduliai.

 

šalpusniai

  • Beržų pumpuruose yra antibiotinių ir diuretinių medžiagų. Nuoviras varo šlapimą, prakaitą, todėl gali būti naudojamas kaip natūrali priemonė, gydant edemą, tulžies ligas ir kosulį. Pumpuruose gausu vitamino C, taninų, flavonoidų, todėl jų vartojimas stiprina imuninę sistemą, veikia kaip profilaktinė priemonė prieš virusines infekcijas ir net vėžį. Liaudyje vadinami žirginėliais, beržo pumpurai renkami kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Beržų pumpurų nuoviras naudojamas odos ir plaukų priežiūroje.
 
  • Debesylų šaknys kasamos pavasarį. Tai yra vertingiausia augalo dalis. Debesylų šaknų nuovirai gydo plaučių ligas, lėtinį kosulį, bronchinę astmą, gastritą, opas, moteriškų lytinių organų ligas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, slopina pykinimą ir vėmimą.
 
  • Dilgėles geriausia rinkti, kol lapeliai jauni, kai augalas žydi. Šiose piktžolėse apstu vitaminų, todėl dažnai rekomenduojama vartoti dilgėlių nuovirų ir kitų preparatų, nusilpus organizmui, prasidėjus avitaminozei. Dilgėlėse esančios medžiagos stabdo kraujavimą, gerina hemoglobino ir eritrocitų gamybą. Dilgėlių vantos – pirmoji pagalba nuo reumato, psichosomatinių ligų.
 
  • Garšvų lapai renkami nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Juose yra daug vertingų medžiagų: vitaminų, mineralų, organinių rūgščių, eterinių aliejų. Natūraliojoje medicinoje garšvos naudojamos reumatui, artritui, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimams gydyti. Be to, ramina, mažina kraujo spaudimą, gydo odos pažeidimus: nudegimus ir vabzdžių įkandimus.
 
  • Kiaulpienių lapai gali būti renkami balandžio – gegužės mėnesiais. Augalai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, skatina medžiagų apykaitą, valo kraują, gerina inkstų, kepenų, tulžies veiklą, stiprina imuninę sistemą. Kiaulpienių lapų turėtų vartoti tie, kurie per žiemą priaugo keletą papildomų kilogramų. Sakoma, kad juose esančios medžiagos padės greičiau sulieknėti.
 
  • Kviečių želmenys pavasarį dažniausiai daiginami ant palangės. Želmenų galima užsiauginti patiems per 10 dienų. Žaliuose daiguose yra organinių junginių, kurie valo kraują, šalina toksinus, stiprina imuninę sistemą. Dažniausiai geriamos kviečių želmenų sultys. Kiekvieną dieną rekomenduojama išgerti 20 – 80 ml šių sulčių, ypač po ligos, operacijų, kai kamuoja nuovargis.
 
  • Pušų ūgliai arba pumpurai taip pat renkami ankstyvą pavasarį. Seniau žmonės tikėjo, kad reikia suvalgyti nors kelis pušų ūglius, kad metai būtų sveiki ir sotūs. Ūgliuose itin gausu vitamino C, karoteno. Juose esančios medžiagos naikina bakterijas, kai kuriuos ligas sukeliančius virusus, malšina skausmą, gerina protinę veiklą.
 
  • Raktažolės – vienas iš gražiausių pavasario augalų. Tikriausiai nedaugelis žino, kad jose gausu vitamino C. Jų galima dėti į salotas, tačiau prieš tai būtina įsitikinti, kad žmonės, kurie jas valgys, nėra alergiški raktažolėmis. Kartais nuo jų gali išberti. Senovėje raktažolės naudotos gydyti kosuliui, viršutinių kvėpavimo takų ligoms, slogai. Taip pat nuo reumato, galvos svaigimo, kaulų, krūtinės skausmų.
 
  • Rasakilos žydi pavasarį, tada pradedama rinkti vaistinė žaliava. Natūraliojoje medicinoje dažniausiai naudojamos moteriškiems negalavimams gydyti. Mažina karščiavimą, skatina opų, pūliuojančių žaizdų gijimą, gerina širdies veiklą, pasižymi stipriai sutraukiančiomis, antiseptinėmis savybėmis.
 
  • Šalpusniai žydi geltonai jau ankstyvą pavasarį. Tiek lapai, tiek žiedai naikina bakterijas ir kai kuriuos ligas sukeliančius virusus. Dažniausiai šalpusnių nuoviras naudojamas kosuliui gydyti, taip pat – odos, skrandžio, inkstų, virškinimo sutrikimams ir uždegimams slopinti. Be to, šalpusniai gerina apetitą. Būtina įsidėmėti, kad šalpusnis yra gana stipriai veikianti vaistažolės, todėl ja piktnaudžiauti negalima. Geriausia po gydymo kurso šalpusniai padaryti pertrauką ir naudoti tik tada, kai būtinai reikia.
 
  • Žliūgių paprastai nemėgsta sodininkai ir daržininkai, nes tai gaji piktžolė, bet jas išrovus, nereikėtų išmesti. Ištirta, kad jose esančios organinės medžiagos padeda mažinti aukštą kraujo spaudimą. Žliūgės stiprina po žiemos išsekusį organizmą, aprūpina vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Be to, jos labai maistingos, todėl tinka dėti į salotas arba gardinti kitus patiekalus. Žliūgės sveika žarnynui ir skrandžiui, taip pat nervų sistemai. Su šių augalų lapeliais galima ruošti gydomąsias vonias, kurios ramina nervus ir malšina reumato skausmą.