Nesvarbu, kokia žmogaus kūno spalva, kada ar kur jis gimė. Nei nesvarbu, ar jis yra turtingas, ar vargšas, jaunas, senas, ligonis ar sveikas, ar unikalus, ar toks, kaip visi. Visiems, gyvenantiems Žemėje, būdingas tam tikras instinktyvus elgesys ir refleksai. Mokslininkai nuolat turi naujų hipotezių, kodėl vienas ar kitas dalykas yra mums visiems būdingas.

 

instinktai

10 žmogiškų refleksų ir instinktų:

 
  • Šlapimo nelaikymas po nusišlapinimo. Nusišlapinę vyrai (labai retai ir moterys) jaučia tarsi šiurpuliukai perbėgtų per kūną. Panašus tvinkčiojimas yra normalus refleksas prieš užmiegant žmonėms, tačiau kodėl tai būdinga beveik visiems vyrams ir kai kurioms moterims po nusišlapinimo iki šiol neaišku.
 
  • „Kalinio kino“ fenomenas, kai daug laiko praleidus tamsioje patalpoje, pradedami matyti įvairiaspalviai spalvų šou. Šį fenomeną yra patyrę daugelis sunkvežimių, lėktuvų pilotų ir tų, kurie praktikuoja intensyvią meditaciją. Panašų pojūtį patiria ir astronautai kosmose. Manoma, kad tokius reginius sukelia dėl ilgo buvimo tamsoje atsirandantys fiziologiniai poveikiai.
 
  • Kutenimas (sukeltas švelnių prisilietimų arba nevalingą juoką sukeliantis intensyvus jautrių kūno zonų kutenimas). Kodėl žmonės patys negali savęs pasikutenti ir taip sukelti sau juoką, iki šiol nėra iki galo aišku.
 
  • Paraudimas. Skruostai rausta, kai žmogus yra sumišęs arba susijaudinęs. Daugelyje pasaulio kultūrų veido paraudimas siejamas su įsimylėjimu, romantiniais jausmais. Tačiau parausti gali ne tik veidas, bet ir visas kūnas. Odos raudonis gali būti siejamas ir su piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko organizme kaupiasi acetaldehidai.
 
  • Refrakcinis laikotarpis. Tai atsigavimo fazė po orgazmo, kai neįmanoma patirti daugiau orgazmų. Dauguma vyrų šiuo laikotarpiu negali patirti erekcijos. Varpa gali būti labai jautri ir jos stimuliavimas skausmingas ar net nemalonus. Tai siejama su hormono oksitocino ir baltymo prolaktinio veikla.
 
  • Drebulys ir per stuburą bėgiojantys šiurpuliukai. Drebėti galima ne tik dėl šalčio, menopauzės ar ligos, bet ir dėl emocijų, pavyzdžiui, klausantis patinkančios muzikos, žiūrint emocionalų filmą, klausantis kalbos ar ką nors prisiminus. Tuomet gali pašiurpti oda, kitaip vadinama žąsies oda. Gyvūnams šis refleksas taip pat būdingas, bet jie jį naudoja, norėdami sušilti: kai oda pašiurpsta, pasikelia kailis ir tampa šilčiau.
 
  • „Užkrečiamos“ emocijos. Net vaikai vieni nuo kitų „užsikrečia“ teigiamomis ar neigiamomis emocijomis. Pavyzdžiui, jeigu mama yra liūdna, vaikas gali irgi pradėti verkti. Šiuo žmogišku instinktu neretai naudojami valdantieji. Juo yra pagrįstos pasaulio religijos, diktatorių iškilimas, karų istorija ir pan.
 
  • Žiovulys. Žiovaujant įkvepiama ir iškvepiama daugiau oro, įsitempia ausų būgneliai. Žiovulys siejamas su nuovargiu, stresu, stimuliacijos trūkumu, nuoboduliu. Pagal vieną teoriją žiovulys atsiranda, kai kraujyje padaugėja anglies dioksido ir pradeda trūkti deguonies. Tačiau kiti moksliniai tyrimai rodo, kad nebūtinai žiovulys yra siejamas su deguonies kraujotakoje sumažėjimu.
 
  • Vestibulinis – okuliarinis refleksas. Dėl šio reflekso mes galime judinti galvą į kairę ir į dešinę ir vis tiek būti sukoncentravę dėmesį (žvilgsnį) į vieną dalyką. Pavyzdžiui, kai žmogaus galva juda į dešinę, tai akys juda į kairę ir atvirkščiai. Šis refleksas veikia net visiškoje tamsoje ir yra pats greičiausias žmogaus organizme (akies ir galvos judesiai atsilieka tik mažiau nei 10 milisekundžių).
 
  • Žinduolių nardymo refleksas. Žinduoliams, ypač vandens, šis refleksas leidžia po vandeniu praleisti ištisas valandas. Tačiau ir žmonės turi šį refleksą, tačiau tik vandenyje, kuris nėra šiltesnis negu 21°. Taip pat refleksas nekyla panardinus kitas kūno dalis, bet ne veidą į vandenį. Žmogaus širdies ritmas panėrus sulėtėja 10 – 25 %, apribojama ir kraujotaka. Dideliame gylyje organizmas leidžia skysčiui pripildyti plaučius, kad apsaugotų vidaus organus nuo per didelio slėgio. Pagal vieną hipotezę žmonės turi daugiau panašumų ne su žmogbeždžionėmis, bet su kai kuriais vandenyno žinduoliais. Teorija remiasi tuo, kad vykstant evoliucijai žmonių plaukuotumas sumažėjo, kūdikiai turi poodinių riebalų, nusileidusias gerklas, išgaubtą nosį, geba kontroliuoti savo kvėpavimą, naujagimiai yra pasidengę medžiaga, panašia į vašką, visai kaip vandens žinduoliai, turintys nardymo refleksą.