Ar žinojote, kad gegužės 28-ąją minima tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena? Šią dieną skatinama moteris labiau atkreipti dėmesį į savo sveikatą, nepamiršti profilaktiškai tikrinti sveikatą ir propaguoti sveiką gyvenimą būdą. O kokios ligos dažniausiai kamuoja moteris?

 

moteru sveikata

10 dažniausių moterų sveikatos sutrikimų:

 
  • Vaginitas. Simptomai: makšties niežulys, deginimo pojūtis, skausmas ir išskyros. Diagnozuojamas, ištyrus, kokie mikroorganizmai sukėlė infekciją. Dažniausia priežastis – bakterinė infekcija, gydoma antibiotikais. Grybelinės infekcijos gydomos priešgrybeliniais tepalais. Neinfekcinio vaginito gydomas, vengiant dirgiklių (parfumuotų muilų, cheminių purškiklių, kvepiančių įklotų ir higienos servetėlių), kurie gali jį sukelti. Rekomenduojama dėvėti medvilnines kelnaites ir laisvai krentančias kelnes.
 
  • Gimdos liga. Gimda yra reprodukcinis organas, kuris moters anatomijoje yra labai svarbus. Tai vieta, kur auga kūdikis po pastojimo. Pirmieji gimdos ligos simptomai yra kraujavimas tarp mėnesinių arba po sekso. Kraujavimą viduryje ciklo gali sukelti hormonai, skydliaukės sutrikimai, vėžys, fibrozės, polipai ir kt.
 
  • Endometriozė. Tai liga, kai gimdos gleivinė išveši už gimdos sienelių. Gleivinė gali pradėti augti ant kiaušidžių ir organų aplink gimdą. Endometriozė gali sukelti labai stiprius skausmus nugaros, pilvo ir dubens srityse. Dėl endometriozės gali varginti labai gausios menstruacijos ir nevaisingumas. Kai kurioms moterims padeda hormonų terapija, o kai kurioms – tik operacija.
 
  • Gimdos gleivinės arba endometriumo vėžys. Kaip ir endometriozė, endometriumo vėžys pasireiškia gimdos gleivinės išvešėjimu už jos ribų ir nenormaliu kraujavimu iš makšties. Labai daug lemia, ar atsiras gimdos gleivinės vėžys, moteriški hormonai. Didesnė rizika susirgti šio tipo moterims yra, jei pirmosios menstruacijos prasidėjo po 12 metų, menopauzė prasidėjo vėliau dėl labai didelio estrogenų lygio. Kiti rizikos veiksniai: nutukimas, daug riebalų turinti mityba, diabetas, amžius ir paveldėjimas.
 
  • Gimdos kaklelio vėžys. Gimdos kaklelis yra apatinėje gimdos dalyje. Gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), perduodamas lytinių santykių metu. Paprastai organizmui pavyksta neutralizuoti šią infekciją pačiam, bet ji niekur nedingsta ir gimdos kaklelio ląstelės ilgainiui gali pasikeisti į vėžines. Per keletą metų gali net atsirasti vėžys. Todėl rekomenduojama reguliariai atlikti gimdos kaklelio tyrimus, kurie padėtų užkirsti kelią vėžio progresavimui.
 
  • Menopauzė. Tai toks laikas moters gyvenime, kai nebeįvyksta ovuliacijų. Menopauzė nustatoma, kai menstruacijų nebūna ilgiau nei metus. Paprastai prasideda nuo 50 metų, bet gali ir anksčiau arba vėliau – nuo 40 ar 60 metų. Tada moters organizme įvyksta daug pokyčių. Dėl staigaus estrogenų sumažėjimo gali varginti staigūs nuotaikų pokyčiai, depresija, karščio bangos, gausus prakaitavimas, makšties sausumas, galvos skausmai, dėmesio koncentracijos problemos, padidėjęs veido plaukuotumas, nemiga. Šiuo atveju gali padėti hormonų pakaitinė terapija, vaistai nuo miego sutrikimų ir antidepresantai, sveikas gyvenimo būdas, žalingų įpročių atsisakymas.
 
  • Osteoporozė. Ši liga pasireiškia kalcio sumažėjimu kauluose, todėl jie tampa trapūs ir greičiau lūžta. Daugelis sieja kalcio trūkumą su dėl menopauzės sumažėjusiu hormonų estrogenų lygiu. Osteoporozės atsiradimą skatina sėslus gyvenimo būdas, prasta mityba (vitaminų ir mineralų trūkumas), paveldėjimas.
 
  • Krūties vėžys. Rekomenduojama moterims nuo 40 metų kasmet pasitikrinti krūtis (pasidaryti mamogramą). Moterys nuo 20 iki 30 metų jas tikrintis turėtų bent kas 3 metus. Pačios namuose pasitikrinti krūtis moterys turėtų nuo 20 metų kas mėnesį.
 
  • Širdies ligos. Skatina amžius, rūkymas, aukštas cholesterolis, fizinis neaktyvumas, nutukimas ir diabetas.
 
  • Depresija. Šią psichinės sveikatos ligą moterims dažnai lemia hormonų sutrikimai. Depresijai gydyti yra keletas metodų: vaistais ir psichoterapija. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis veiksmingesnis.