Romantiškas pasimatymas. Du žmonės žiūri tiesiai vienas kitam į akis. Po kelių minučių jie pasijunta artimesni, tarsi labiau susiję. Galbūt pirmą kartą pajunta aistrą. Žvilgsnio galia iš tikrųjų magiška. Stipresnė nei tūkstančiai žodžių.

 

"Žvilgsnio galia"

Kas nutiktų, jei į kitą asmenį įdėmiai būtų žiūrima 10 minučių. 10 minučių – tai labai ilgas laikas. Daugeliui žmonių jau po 30 sekundžių norisi nusukti akis, pasibučiuoti, nusijuokti arba atlikti kokį nors kitą fizinį veiksmą, kad nebeliktų įtampos, kurią sukėlė žvilgsnių susidūrimas.

 

Italų psichologas Giovanni Caputo paprašė 20 jaunų suaugusiųjų (iš jų 15 buvo moterys) susėsti poromis vienas priešais kitą metro atstumu dideliame, blankiai apšviestame kambaryje. Susirinkusieji gavo nesudėtingą užduotį: 10 minučių žiūrėti vienas kitam į akis, stengiantis išlaikyti neutralią veido išraišką. Kitame kambaryje buvo paprašyta 20 dalyvių 10 minučių žiūrėti tiesiai į sieną prieš save.

 

Praėjus numatytam laikui, dalyviai turėjo užpildyti klausimynus. Juos sudarė klausimai apie jausmus, užplūdusius stebinti kitą asmenį, savo pačių veidą arba sieną.

 

Įdomu, kad tie, kurie žiūrėjo kitiems žmonėms į akis, teigė patyrę emocijas, kokių niekada anksčiau nejuto. Taip pat jiems atrodė, kad spalvos nėra tokios intensyvios, pašaliniai garsai tylesni arba garsesni nei galima tikėtis, jie jautėsi atsiriboję nuo aplinkos, o laikas tarsi sustojo. 90 % dalyvių prisipažino, kad pradėjo matyti deformuotus veidus, 75 % – pamatė pabaisą, o 50 % – pamatė savo pačių bruožus kitų žmonių veiduose. Manoma, kad šios haliucinacijos įspėja, kad laikas grįžti į realybę.

 

Žvilgsnio jėga yra labai stipri ir intymi. Jis užpildo tylą ir pasako tai, kas dažniausiai nutylima. Ilgas žvilgsnis padeda sujungti du vienas kitą mylinčius asmenis. Tačiau taip pat žvilgsniai gali būti įkyrūs, nepatogūs, nemalonūs ir nepageidaujami.

 

Tik atėję į šį pasaulį kūdikiai pradeda stebėti aplinką. Jie įdėmiai žvelgia tėvams, ypač motinai, į akis. Jaudinanti akimirka daugeliui tėvų, kai kūdikis pramerkia akutes ir nemirksėdamas žiūri tiesiai į akis, nenusukdamas žvilgsnio į šalį. Ar tai nebūtų galima pavadinti kūdikiškos meilės ir prisirišimo įrodymu?

 

Nauji įsimylėjėliai meiliai žvelgia vienas kitam į akis. Taip pat daug metų kartu nugyvenę ir išsaugoję meilę kartais žvelgia vienas į kitą mylinčiu ir viską pasakančiu žvilgsniu. Šie asmenys žiūri į vienas kito veido ir jiems kiekviena raukšlelė primina kartu nugyventus metus, bendras akimirkas ir prisiminimus.

 

Žmonės taip pat žvelgia susižavėjimo kupinomis akimis į mokytojus, bendrakeleivius. Tai žmonės, kurie padeda eiti pasirinktu gyvenimo keliu, dalijasi išmintimi, draugyste, meile, globėjiškais jausmais. Tai trys svarbiausi žmogaus gyvenimo etapai, neatsiejami nuo žvilgsnio magijos.

 

Astrologų nuomone, žmonių žvilgsnis priklauso nuo Zodiako ženklą valdančios planetos. Mėnulio globotiniai išsiskiria miglotu, svajingu žvilgsniu. Jeigu valdo Merkurijus, žmonės žiūri į viską plėšriai, kartais net į kišenes! Veneros globotinių žvilgsnis neretai atrodo pavargęs, tačiau jie gali patraukti aplinkinius laimės kupinomis akimis. Marso valdomi žmonės žiūri iššaukiančiai, lyg norėdami pasakyti: „Būk atsargus. Norėčiau su tavimi pakovoti“. Jupiteris suteikia žvilgsnį, kuris aplinkiniams sako: „Pasitikėk manimi. Aš galiu tau padėti: pažįstu daug svarbių asmenų. Papasakosiu jiems apie tave“. Saturnas apdovanoja globotinius įtarumu. Toks žmogus į kitus žiūri nepasitikėdamas, nes mano, kad kiti nori jį įžeisti. Saulės įtakoje esantys žmonės į aplinkinius žiūri atvirai ir spinduliuoja gėrį bei šviesą.

 

Dažniausiai žmonės į nepažįstamuosius gatvėje žiūri abejingai ar net kaip į priešus. Nebent jie turi priežastį, kodėl nori sužavėti praeivius ir sulaukti iš jų dėmesio.

 

Kaip reikėtų žiūrėti į kitus žmones? Tikrai ne taip, kaip žiūri Saturno globotiniai. Daugelis tikriausiai pasakytų, kad šiais laikais neįmanoma pasitikėti nepažįstamais žmonėmis, nes jie gali apgauti arba apvogti. Tai yra tiesa, tačiau visada įtarūs žmonės verčia ir kitus į juos žiūrėti, turint tokių pačių minčių. Tokių žmonių gyvenimas tampa labai sunkus ir nepakeliamas, bet jie patys dėlto kalti. Visur (gatvėje, viešajame transporte, prekybos vietose ir pan.) reikia stengtis į žmones žiūrėti maloniai ir pozityviai. Praeiviai iš pradžių nesupras, kas vyksta, tačiau pozityvios mintys pasąmonės lygmenyje pradės daryti teigiamą poveikį.

 

Kartais žmogus gali pasijusti laimingas nei iš šio, nei iš to. Kodėl tai vyksta paaiškinti nesunku. Galbūt neseniai koks nors praeivis apdovanojo šypsena arba mintyse pagalvojo, kad jis yra patrauklus. Gera nuotaika – tai dovana, kurią siunčia praeivio mintys. Galima daryti išvadą, kad reikia būti malonesniems nepažįstamiems asmenims, tada ir jie gražiau elgsis.