Visi yra girdėję apie žmogų šikšnosparnį, žmogų vorą ir net žmogų drugį. Tačiau tik nedaugelis žino legendą apie žmogų pelėdą. Pasakojimai apie šią mitinę būtybę paplitę Anglijos Kornvalio grafystėje. Įrodymų apie paslaptingąjį padarą nėra, bet asmenų, kurie jį matė – ne vienas.

 

peleda

Legenda apie šiurpų žmogų pelėdą atsirado visai neseniai. Tai nutiko 1976-aisiais metais Kornvalio grafytėje, D. Britanijos pietvakariuose. Pirmą kartą padarą 1976 metais balandžio 17 dieną pastebėjo dvi mergaitės, sesės June ir Vicky Mellings. Jos išvydo plunksnuotą ir didelį žmogų paukštį, sklandantį virš kaimo bažnyčios. Mergaitės taip išsigando, kad šeima buvo priversta anksčiau laiko nutraukti atostogas vasarnamyje ir grįžti namo. Vėliau prisimindamos įvykį jos nupiešė žmogaus pelėdos eskizą. Jį galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

Vėliau žmogus pelėda buvo pastebėtas ir kitose vietose. Sidabrinės pilkos spalvos būtybė su plačiais, plunksnuotais sparnais, atsikišusiomis ausimis ir paukščio kojomis. Jo akys skaisčiai raudonos ir įstrižos. Įdomu tai, kad šis bruožas taip pat būdingas ir žmogui drugiui. 1976 – 1978 metais žmogus pelėda buvo ne kartą pastebėtas, skrajojantis virš Dievo namų. Paskui jis kažkur dingo keletui metų. Galbūt išskrido į Jungtines Amerikos Valstijas, kurioje buvo pastebėtas kaip žmogus drugys? Lieka tik spėlioti… Vėliau retkarčiais jis vėl būdavo pastebimas Kornvalio grafystės apylinkėse.

 

Vienas iš paskutinių kartų, kai buvo pastebėtas žmogus pelėda įvyko 1995 metais vasarą, prie tos pačios bažnyčios. Mistinę būtybę išvydo studentė iš Čikagos, norėjusi išlikti anonime. Susidūrimas su vaiduoklišku padaru ją nepaprastai išgąsdino. Susidūrimą su žmogumi pelėda ji pavadino baisiausiu gyvenime košmaru.

 

Dar keisčiau, kad žmogus pelėda Kornvalyje atsirado metu, kai ir šiaip vyko daug neįprastų reiškinių. Tais metais oras buvo kaip niekad nepastovus: tai alinantis karštis, tai stingdantis šaltis. Gyvūnai elgėsi keistai: šunys, katės ir paukščiai baugindavo žmones. Apylinkėse net buvo pastebėti NSO. Paranormalių reiškinių tyrėjai nustatė, kad bažnyčia buvo pastatyta ant ypatingų galių turinčios žemės. Iki šių dienų šiose vietovėse vyksta keisti dalykai.

 

Skeptikai mano, kad žmogaus pelėdos pasirodymas – tai masinės isterijos reiškinys. Galbūt nepaprasta atmosfera ir keisti reiškiniai paskatino patikėti ir net neva pamatyti tai, ką kažkas teigė jau matė. Tačiau galbūt iš tiesų tuo metu gamtoje buvo kažkas keisto, veikė nepaprastos žemės ar antgamtinės jėgos. Jos galėjo būti susijusios su neįprastu oru ir gyvūnų elgesiu.

 

Spėjama, kad žmogus pelėda galėjo būti ateivis iš kitos planetos arba ateivio hibridas. Tuo metu apylinkėse neatpažinti skraidantys objektai buvo tikrai dažnai matomi.

 

Nakties paukščiai gąsdino visais laikais. Didžioji pelėda buvo pavojinga piktadarė pasakose, skirtose gąsdinti mažiems vaikams. Apačių genties indėnai turėjo legendų apie didžiąją pelėdą, kuri kartais buvo vaizduojama kaip pusiau žmogus (žmogėdra – milžinas), o kartais kaip paukštis, raguota pelėda, nešanti pagrobtą vaiką.

Nepaprasta būtybė iškart patraukė menininkų dėmesį, todėl legenda buvo įamžinta komiksuose ir trumpuose vaizdo įrašuose.