Vasaros pabaiga neatsiejama nuo žiogų svirpimo pievose. Šie vabzdžiai daugeliui kelia gerus prisiminimus apie vaikystės vasarą, kai smagiausia pramoga būdavo pagauti pievoje šį žalią vabzdį. Ne vienas prisimena pasakas apie tai, kad žiogai rugpjūtį kelia vestuves…

  • Žiogas nepaprastai šoklus vabzdys, galintis iššokti 20 kartų virš savo ūgio.
  • Žiogai neturi ausų, bet gali girdėti. Pilvo srityje jie turi ausų būgnelį atitinkantį organą, dėl kurio jie gali girdėti.
  • Žiogai turi dvi sudėtines akis, sudarytas iš mažų lęšiukų bei dar tris papildomas akis, todėl mato ne tik į priekį, bet ir atgal, ir į šonus.
  • Svirpia tik žiogų patinai, viliodami pateles ir įspėdami kitus patinus.
  • Žiogai svirpia šereliais, esančiais ant šlaunų ar blauzdų, braukdami per sparno kraštą.
  • Žiogai Žemėje gyveno dar prieš atsirandant dinozaurams. Archeologai aptiko primityvių žiogų fosilijų iš Karbono periodo (prieš daugiau nei 300 milijonus metų).
  • Žiogai nustoja „muzikuoti“, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki 13 laipsnių. Žiogai giesmininkai pateles vilioja tik, kai temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių.
  • Kai kuriuose pasaulio kraštuose (Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje) žiogai vartojami kaip maistas, baltymų šaltinis.
  • Pasaulyje gyvena daugiau nei 20000 rūšių žiogų. Žiogai priklauso tai pačiai tiesiasparnių būrio vabzdžių šeimai kaip skėriai, kurie naikina derlių.
  • Japonijoje žiogai laikomi sėkmės simboliu.
  • Žiogai turi ne tik stiprias kojas, kuriomis gali nušokti neįtikėtinus atstumus, bet ir sparnus, todėl gali skraidyti.