Pasakojama, kad kažkur britų salose klajoja Žaliosios ledi vaiduoklis. Regėjusių liudininkų nuomonės, kaip ji atrodo, visiškai skiriasi. Vieniems ji pasirodė kaip gražuolė, geroji fėja, globojanti žmones, kitiems – kaip piktoji dvasia, vampyrė, gerianti aukų kraują.

 

Kai kuriuose senosios Anglijos padavimuose Žalioji ledi vaizduojama kaip bjauri moteriškė, plaukuotu, kaip ožkos kūnu ir su kanopomis vietoj pėdų. Manoma, kad Žalioji ledi iš tikrųjų yra užkerėta moteris.

 

Matę gražiąją Žaliąją ledi tvirtina, kad ji – liekna ir lanksti, jauna moteris, ilgais, šviesiais plaukais. Ji visada vilki ilgą, žalią suknelę, šluojančią žemę. Ji lyg iš niekur nieko pasirodo šlapia, lyg sulyta, prie kaimiečių namų durų. Žalioji ledi prašosi įleidžiama vidun, kad galėtų sušilti ir išsidžiovinti drabužius.

 

Kartais ji gali kuriam laikui pasilikti namuose, kuriuos saugos nuo nelaimių. Jeigu šeima nuspręs išsikelti, Žalioji ledi vis vien liks tuose pačiuose namuose, kad galėtų apsaugoti naujakurių šeimą. Pasakojama, kad fėja saugodavo galvijus nuo audros ar kitų gamtos stichijų, laiku juos sugindama į tvartą.

 

Žaliosios ledi – tai gerosios fėjos, saugančius paprastų kaimiečių namus ir aristokratų pilis. Senoliai pasakoja, kad britų salose Žalioji ledi apsigyvendavo ne vienoje kilmingajai šeimai priklausančioje pilyje ir saugodavo ją ir jos gyventojus nuo likimo negandų.