Gyventi reikia taupiai – tai žino visi. Tačiau pastebėti ribą, skiriančią taupumą nuo šykštumo, sugeba toli gražu ne visi. Kartais pinigai tampa tokie svarbūs, kad net milijonieriai dėl jų pameta galvą. Tokia buvo Jungtinėse Amerikos Valstijoje gyvenusi ekscentriška šykštuolė Hetė Gryn (1834 – 1916), istorijoje žinoma kaip „Volstryto ragana“. Visą laiką tą pačią juodą suknelę ir apatinius vilkėjusi moteris puikiai išmanė verslo ypatybes ir tapo savo laikų turtingiausia moterimi, tačiau amžininkų buvo nekenčiama. Pasakojama, kad ją pamatę einančia gatve, klykdami į visas puses išsilakstydavo vaikai.

 

Finansinių gudrybių Henrietą Houland Robinson išmokė senelis ir tėvas. Tėvo patarimą „Niekada niekam neskolink, nesuteik nemokamų paslaugų“ ji suprato pažodžiui ir visą gyvenimą jo laikėsi. Nereikia stebėtis, kad Hetės Gryn niekas nemėgo. Tačiau moteris buvo tokia turtinga ir įtakinga šalyje, kad galėjo visiškai nekreipti į aplinkinių nuomonę.

 

Robinsonų šeimai priklausė banginių medžioklės verslas. Sulaukus dvejų metų Hetė apsigyveno su seneliu, kaip kalbama, dėl prastos motinos sveikatos. Šeima gyveno labai kukliai, nors pinigų jiems niekada netrūko. Įpratusi gyventi kukliai ir perdėtai vertinti pinigus užaugusi tapo tikra šykštuole, kurios pagrindinis tikslas buvo sukaupti kuo daugiau pinigų.

 

Sulaukusi 21-erių Hetė paveldėjo 7,5 milijono dolerių. Netrukus jaunos merginos turtas dar labiau išaugo, kai ji pradėjo investuoti į Volstryto akcijas. 1867 metais Hetė ištekėjo už tabako, šilko ir arbatos prekybos verslu užsiimančio Edvardo Henrio Gryno. Pora susilaukė dviejų vaikų, tačiau nuo tada moteris pradėjo elgtis dar keisčiau.

 

„Volstryto ragana“ parduotuvėse urmu pirkdavo sutrupėjusius sausainius, patį pigiausią pieną. Tuo metu sklandė gandai, kaip Hetė Gryn karštligiškai ieškojo kažkur nukritusio pašto ženklo, kurio vertė vos 2 centai.

 

Kartą, kai jos sūnus sunkiai susirgo, moteris norėdama gauti nemokamą gydymą persirengė pačiais prasčiausiais, apdriskusiais drabužiais, kad atrodytų kaip vargšė. Deja, apgaulė netrukus išaiškėjo. Kai gydytojai atsisakė sūnų gydyti nemokamai, Hetė Gryn pareiškė, kad ji pati išgydys savo sūnų. Motina leido savo sūnaus kojai gangrenuoti, nes nenorėjo mokėti gydytojams.

 

Henrieta gydytojų paslaugomis nesinaudojo ir pati. Mirė sulaukusi garbaus amžiaus neva dėlto, kad dažnai valgė keptus svogūnus. Nuo moters nuolatos dvelkdavo nemalonus kvapas, tačiau ne tik dėl svogūnų. Ji taip taupė, kad drabužius skalbdavo tik tada, kai pajuosdavo nuo nešvarumų suknelės apačia. Skalbykloje ji liepdavo išskalbti tik susitepusią suknelės apačią, kad sutaupytų pinigų.

 

Šykštuolė visą palikimą užrašė vaikams. Laimei, jos vaikai nepaveldėjo perdėtos meilės pinigams. Didžiąją palikimo dalį jie paaukojo verslo ir mokslo eksperimentams. Moters namas buvo tokios apgailėtinos būklės, kad jį teko nugriauti.