Nebūtina gyventi vienam, kad jaustumeisi vienišas. Kartais galima dienų dienas leisti užsidarius namuose ir jaustis puikiai, o kai kada, net ir būnant triukšmingame draugų sūkuryje atrodo, kad esame vienui vieni visame pasaulyje. Ką daryti, jei toks jausmas neapleidžia ne dieną ir ne dvi, o tęsiasi savaitę, mėnesį ar net ilgiau?

 

Kas yra vienatvė?

Vienatvė – ne tik laikina emocinė būsena. Psichiatrai šį jausmą lygina su priklausomybe rūkalams – vienišas žmogus stengiasi atsiskirti nuo kitų, kol galų gale tampa priklausomas nuo savo vienatvės. Atsiranda nepasitikėjimas savimi, pyktis aplinkiniams, dingsta entuziazmas kasdienei veiklai, o tai jau depresijos požymiai. Svarbu išmokti atpažinti šiuos simptomus ir kovoti su jais. Jeigu nepavyksta pačiam, paprašyti artimųjų pagalbos arba kreiptis į specialistus. Vienatvė kenkia ne tik žmogaus psichikai, bet ir kūnui. Nustatyta, kad ilgai besitęsiantis vienišumo jausmas gali būti miego ir mitybos sutrikimų, kraujospūdžio svyravimų, širdies negalavimų, atminties pablogėjimo ar net mąstymo sutrikimų priežastis.

 

Pripažinti sau, kad jaučiatės vieniši

Depresija sergantys žmonės linkę neigti savo ligą – panašiai elgiasi ir vienatvės jausmo apimti asmenys. Nors vienatvė nėra liga, tačiau gali ja tapti, todėl svarbu pripažinti sau, kad jaučiatės vieniši ir su tuo kovoti. Neigti, kad ši būsena kelia liūdesį, ypač mėgsta žmonės, siekiantys nepriklausomybės. Dauguma jų mano, kad tik būdami vieniši gali tapti iš tiesų nepriklausomi. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog žmogus – bendruomenės dalis, todėl gyvendamas atsiskyrėlio gyvenimą jis retai kada būna laimingas. Būtent todėl liūdime praradę draugus, artimuosius ar augintinius. Jei asmenybės laisvė jums atrodo svarbiausia, tačiau vis tiek pasigendate nuoširdaus bendravimo – pripažinkite patys sau. Jei neturite artimo žmogaus, kuriam norėtumėte išsipasakoti, galite rašyti dienoraštį, laišką įsivaizduojamam adresatui, piešti, tapyti, kurti dainą – tai puiki galimybė išlieti savo jausmus. Tik pradėję analizuoti save, savo gyvenimą, atrasite įsisenėjusių problemų priežastis. Taigi savo problemų pripažinimas – pirmasis žingsnis jas sprendžiant.

 

Širdžiai maloni veikla

Apklausų duomenimis, vienas iš penkių amerikiečių jaučiasi vienišas, o Didžioji Britanija tiesiog apimta „vienatvės epidemijos“. Kodėl taip yra? Juk kasdien, kur tik būtume, esame apsupti žmonių: darbe, gatvėse, autobuose, prekybos centruose. Net neišeidami iš namų turime galimybę bendrauti pokalbių svetainėse ar socialiniuose tinkluose, susirašinėti elektroniniais laiškais, trumposiomis žinutėmis ar telefonu. Tačiau iš tiesų mums trūksta nuoširdaus bendravimo. Darbe bijome leptelėti netinkamą žodį, kad neužsitrauktume viršininko nemalonės, gatvėje retai kada stabtelime šnektelėti su sutiktu pažįstamu, nes neturime laiko, bendravimas internetu taip pat dažniausiai būna paviršutiniškas. Jeigu jaučiatės vieniši dėl visų šių išvardytų priežasčių, pats metas užsiimti širdžiai miela veikla ir ieškoti bendraminčių. Jų sutiksite įvairiose organizacijose, klubuose ar susitikimuose, t. y. žmonių, kuriems būsite įdomus toks, koks iš tiesų esate, su kuriais jūs norėsite ir kurie su jumis norės bendrauti. Be to, mėgstama veikla padės užsimiršti ir nebesijausti vienišam. Dažnai vienatvės jausmas kyla, kai aplinkiniai mūsų nesupranta arba mums atrodo, kad nesupranta. Taigi bendraujant su bendraminčiais tokių problemų nekils.

 

Pamilti save

Tik mylėdami save sugebėsime mylėti ir aplinkinius. Nebūtina tapti muzikos žvaigžde, JAV prezidentu ar vaistų nuo vėžio išradėju, kad įprasmintumei savo misiją žemėje. Jeigu esate perfekcionistas ir turite daug užsibrėžtų tikslų – siekite tokių, kuriuos galite realizuoti. Jeigu nesiseka kurioje nors srityje – venkite jos. Nesistenkite mokėti visko – verčiau gilinkite tas žinias ir tuos gebėjimus, kurių jaučiatės turįs iš prigimties ar tuos, kurie jums teikia malonumą. Net jei tai būtų butelių kamštelių kolekcionavimas. Rūpinkitės savimi – sveikai ir skaniai maitinkitės, sportuokite. Jei fiziškai gerai jausitės, išnyks apatija ir liūdesys. Būkite dėkingi likimui už tai, ką turite.

 

Užsiimti savanoriška veikla

Atgavus vidinę pusiausvyrą metas pasiūlyti pagalbą kitiems. Šiandien visame pasaulyje organizuojama šimtai savanorystės programų. Ir visai nebūtina vykti į Afriką mokyti beglobių vaikų ar dirbti ekologiškame ūkyje Havajuose. Galite imtis savanoriškos veiklos ir čia, Lietuvoje, paaukodami vos kelias valandas savo laisvalaikio per savaitę. Tai suartina žmones: atsiras naujų draugų, kurie jaus jums šiltus jausmus ir dėkingumą. Vienatvės jausmas išnyksta, kai jautiesi kam nors reikalingas. Beje, rūpinantis kitais, nedera pamiršti ir artimųjų. Dažnai vienatvės jausmas žmogų apima, kai atrodo, jog aplinkiniai bendrauja tik siekdami kokios nors naudos – ypač jeigu turi pakankamai pinigų ar galimybių padėti kitiems. Natūralu, kad aplinkinių piktnaudžiavimas jumis ima piktinti net ir dosniausią. Dažnai jausdamiesi vieniši pagalvojame, kad mums trūksta draugų, tačiau rečiau susimąstome apie artimuosius – juk būtent jais galime visiškai pasitikėti. Nelaukite, kol artimieji pirmieji jums išties pagalbos ranką, paskambins ar parašys laišką – imkitės iniciatyvos patys.

Taigi, vienatvės bijoti nereikia. Netektys skaudina, tačiau stiprina asmenybę, moko savarankiškumo, suteikia galimybę pakeisti požiūrį į gyvenimą ir suvokti, kad būna ir dar didesnių negandų. Likę vieni stenkitės ne liūdėti, o pailsėti ir pasilepinti. Pasak prancūzų filosofo Blezo Paskalio, visos mūsų bėdos kyla dėl mūsų nesugebėjimo ramiai pabūti vienumoje.

 

Faktai:

  • Katės gelbsti nuo vienatvės, ramina, mažina pakilusį kraujospūdį. Jų bioritmai stabilizuoja širdies veiklą, šalina sąnarių ir galvos skausmus, greitina žaizdų gijimą, gydo vidinius uždegiminius susirgimus.
  • Vakaruose vienatvės šalininkai siūlo švęsti tarptautinę vienatvės dieną – tai būtų tarsi Valentino dienos antonimas.
  • Ezoterikų teigimu, kiekvienas žmogus, jei jam to reikia, atranda savo antrąją pusę. Matyt, vienatvės kamuojami asmenys patys nori kentėti (vienatvės kančios kelia pagarbą).
  • Taigi vienatvę galima vertinti labai įvairiai, tačiau gydytojai, psichologai ir ezoterikai sutaria dėl vieno dalyko – žmogui būtina kasdien šiek tiek pabūti vienumoje. Nors ir keista, vienatvė ir meilė viena be kitos neįmanomos.

Kiek bendravimo reikės jums ir kiek norėsis vienatvės, priklausys ir nuo šeimos, kurioje augote, įpročių.