Lucedio abatija šiaurės vakarų Italijoje garsėja šiurpiomis legendomis apie kankinimus, vaikų išnaudojimą, žmogžudystes ir makabriškus ritualus. Manoma, kad tai viena labiausiai užkeiktų vietų Italijoje, o galbūt ir pasaulyje.

 

"Lucedio abatija"

Santa Maria di Lucedio abatija, sutrumpintai vadinama tiesiog Lucedio, yra XII amžiaus katalikų cistersų vienuolių ordino statinys netoli Turino miesto, Italijoje. Pastatas ir keletas kitų siaubą keliančių įrenginių bei paminklų stūkso iki šių laikų. Bausmių kambaryje stovi raudų kolona, gaminanti neaiškios kilmės vandenį. Tikima, kad kolona „verkia“, apraudodama gėdą ir išnaudojimą, kuriuos ji regėjo. Taip pat čia galima pamatyti keistą ir paslaptingą freską „Velnio muzikos lapas“, kuri gali įkalinti demonus. Po bažnyčia yra išlikusi kripta, kur būdavo laidojami vienuoliai ir kur buvo saugoma kažkas blogo. Blogio buvimą šioje vietoje galima stipriai pajusti vos įžengus į kriptą.

 

XVII amžiuje apie šį Italijos regioną pasklido keisti gandai ir pasakojimai. Legenda byloja, kad 1648 netoli Lucedio abatijos kapinių pasirodė piktoji dvasia. Raganiai atlikdavo juodosios magijos ritualus, kad išsikviestų senovinį demoną, užvaldžiusį abatijos vienuolių protą. Jis papirko ir neatpažįstamai pakeitė vienuolius. Teigiama, kad vienuoliai atsisakė šventų įžadų ir pradėjo garbinti tamsos valdovą – Šėtoną.

 

Daugybė jaunų žmonių, patekusių šiems vienuoliams į rankas, patyrė prievartą ir kankinimus. Tie, kurie kartą patekdavo už uždarų vienuolyno sienų, norėdami dirbti ar tapti vienuoliais, daugiau niekada nebepasirodydavo už jo ribų. Naktį aplinkinių kaimų gyventojai pasakodavo girdėję skausmo ir kančios riksmus, taip pat keistas giesmes, šviečiant Mėnulio pilnačiai, kurios neskambėjo kaip pasišventusių Dievo tarnų giesmės. Vietiniai tikėjo, kad Lucedio abatijos vienuoliai daro tai, ką jų protu neįmanoma suvokti…

 

Velniui sielą pardavę vienuoliai pradėjo piktnaudžiauti savo dvasine ir pasaulietine galia, smurtauti. Maždaug tuo metu atsirado mitas apie raudančią koloną.

 

Tik maždaug po 100 metų popiežius iš Romos atsiuntė egzorcistą. Jis susikovė ir laimėjo dvikovą su velniu bei amžiams užtildė kriptoje. Vienuoliai buvo mumifikuoti ir sudėti ratu aplink velnio buvimo vietą, kad įkalintų demoną ir apsaugotų abatiją. Kaip papildoma apsaugos priemonė buvo sukurta melodija „Velnio muzikos lapas“. Tai muzikos natos, skaitomos tiek iš kairės į dešinę, tiek iš dešinės į kairę, išlaiko tą pačią prasmę. Natas pakeitus atitinkančiomis raidėmis galima perskaityti itališką frazę: „Dio. Fedde. Abbazia“ („Dievas. Tikėjimas. Abatija“). Pradiniai akordai naudojami kaip pabaigos akordai. Atrodo, kad melodija taip užrašyta tyčia. Tikima, kad tokia muzika turi magiškų bei ezoterinių galių. Šios melodijos natos buvo ištapytos šalia esančioje freskoje.

 

1784 metų rugsėjo 10 dieną Romos popiežius Pijus VI uždarė cistersų vienuolyną. Keletą metų į šią teritoriją pasauliečiams būdavo draudžiama įeiti, nes buvo manoma, kad joje vis dar siautėja velnias. Po to abatijos savininkai dažnai keitėsi. Kartą ji net priklausė garsiajam karvedžiui Napaleonui Bonapartui.

 

Kitas keistas dalykas, kad kartais abatiją ir varpinę dengia keistas, tirštas rūkas. Kapinėse pasirodo deformuotos vaiduoklių figūros. Kartais gali pasirodyti, kad velniai šoka aplink kapus ir paminklus. Koplyčioje ir abatijoje užsidega keistos šviesos ir girdisi paslaptingi garsai.

 

Vykdant abatijos atnaujinimo darbus, buvo rastas labai gerai išsilaikęs sienoje užmūryto žmogaus lavonas. Pasakojama, kad galima atpažinti, kad Lucedio abatijoje pasirodo pats velnias, nes jis palieka nepakeliamą supuvusių kiaušinių (sieros) smarvę. Tie, kuriems teko susidurti su demonu, esą apako, apkurto, išprotėjo arba nusižudė.

 

Bėgant metų liudininkų, regėjusią raudančią koloną, daugėjo. Šis keistas įvykis sudomino paranormalių reiškinių tyrėjus. Jie iš tiesų aptiko vandens padarytą žalą šalia kolonos, tačiau iškėlė prielaidą, kad tai lietaus vanduo sunkiasi pro seną koloną. Tačiau virš kolonos, iš kur, kaip manoma, lašėjo vanduo, padėjus kibirą, į jį neįkrito nė lašas. Daug žmonių bandė išsiaiškinti šią paslaptį, bet iki šiol niekam nepavyko to padaryti.

 

Šiandien Lucedio abatijoje yra įrengti ryžių auginimo laukai, o dabartiniai jos savininkai teigia, kad buvusiame vienuolyne dabar apsilanko tik gerosios dvasios. Skeptikai teigia, kad Lucedio abatijos vienuoliai tėra mitas, bet kaip yra iš tikrųjų, ko gero, artimiausiu metu nebus išsiaiškinta…