Atostogos – laikas, kurio mes beveik visus metus su nekantrumu laukiame. Atostogų įspūdžius dažnai prisimename, ilgimės ilgų naktinėjimų vakarais ir vėlyvų rytų, kai nereikia anksti keltis ir skubėti į darbą. Tačiau spėję priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo kartais nenorime grįžti nei į darbą, nei į įprastą gyvenimą. Kaip įveikti po atostogų atsiradusį nerimą, pasakoja psichologas-psichoterapeutas Marius Daugelavičius.

 

Kodėl kartais žmogui sunku po atostogų grįžti į įprastą gyvenimo ritmą? Kodėl jaučiamas nerimas?

Nerimas ir dezorientacija ne visada jaučiami prieš grįžtant po atostogų į darbą ar į įprastą aplinką. Nemalonūs vidiniai pojūčiai atsiranda tuomet, kai aplinka, kurioje žmogus gyvena ar dirba, yra nemaloni, nekomfortiška. Kasdien praleisdamas tokioje aplinkoje žmogus pripranta, bet atostogaudamas paragauja ir kitokio gyvenimo. Todėl pradedamas jausti kontrastas tarp kasdienės rutinos, kuri netenkina, ir atostogų meto.

Jeigu darbas yra sunkus, nuolat patiriama įtampa, jaučiamas moralinis ir psichologinis sekinimas, suprantama, kad po poilsio grįžti į jį yra sunku. Kuo sunkiau žmogui sekasi darbe, kuo labiau kamuoja rutina ar kuo blogesni santykiai su artimaisiais, tuo sunkiau vėl grįžti į įprastas vėžes. Nemalonūs pojūčiai nėra juntami, jeigu žmogų tenkina darbas, jeigu nekyla konfliktų namuose. Nors, žinoma, tam tikra įtampa vis tiek gali pasireikšti, ją skatina dauguma pokyčių.

 

Ar vadinamasis poatostoginis sindromas, kai žmogui sunku po atostogų grįžti į darbą, yra dažnas?

Poatostoginis sindromas atskirai kaip patologija nėra nagrinėjamas. Tai gali būti tam tikros depresijos, nerimo formos. Paprastai žmogui šis sindromas nesukelia tokių didelių negalavimų, kad reikėtų imtis kokios nors terapijos. Sunkiau būna, jeigu žmogus yra linkęs į nerimą, į tam tikras depresijos formas ar kitokias patologijas, nes pasireiškęs nenoras po atostogų grįžti į įprastą aplinką negalavimus dar labiau pablogina. Tačiau kaip atskiras reiškinys ši nemaloni būsena neturėtų kelti didelių problemų. Atsiradęs nerimas, nors ir kelia diskomfortą, yra trumpalaikis.

 

Kam šis sindromas pasireiškia dažniausiai?

Kalbant apie žmones, kurie nenori grįžti į darbą, tai sunkiausia yra tiems, kurie jam skiria daugiausia laiko. Kuo žmogus didesnis darbomanas, tuo stipresnis nerimas jaučiamas po atostogų. Kitaip tariant, kuo mažiau malonumo gyvenime, kuo daugiau vilčių dedama į darbą, tuo žmogui sunkiau.

 

Kokią įtaką vasaros atostogos daro vaikams? Kodėl vieni pasiilgsta mokyklos, o kiti nenori į ją grįžti?

Kuo vaikui sunkiau mokykloje, kuo didesnę įtampą ir stresą jaučia, tuo mažiau ir nori į ją grįžti. Jeigu vaikas yra skatinamas, jeigu jam patinka mokykloje, sekasi mokytis, jeigu jo ten laukia draugai, tai suprantama, kad naujų mokslo metų jis lauks. Bet jeigu viso to nėra, tai vaikui nėra ko džiaugtis.

 

Ką reikėtų atlikti prieš atostogas, norint po jų lengviau sugrįžti į įprastą ritmą?

Visų pirma prieš atostogas reikia palikti kuo mažiau neužbaigtų darbų. Svarbu, kad tuos darbus, kuriuos paprastai atliekate jūs, patikėtumėte kolegoms. Jeigu tuo metu, kol jūs atostogausite, į darbo elektroninio pašto dėžutę plūs laiškai, o ant stalo kaupsis nesutvarkytų dokumentų šūsnis, pasimėgauti atostogomis vargu ar pavyks. Labai svarbu, kad žinotumėte, jog grįžus į darbą po atostogų neteks verstis per galvą mėginant susidoroti su susikaupusiais darbais.

 

Kas padėtų grįžus po atostogų į darbą greičiau persiorientuoti?

Būtų idealu, jeigu pirmą dieną po atostogų nebūtų jaučiamas didelis krūvis ir būtų galimybė po truputį įsilieti į darbą. Kartais netgi būtų geriau paskutinę atostogų dieną, kad ir kaip būtų gaila, paskirti susipažinimui su užduotimis, kurios laukia. Galima užeiti į darbą, paplepėti su kolegomis, išgerti kavos. Tai tinkamas būdas prisitaikyti, grįžti į įprastą aplinką.

 

Ar atostogos – pokyčių metas?

Atostogos yra „iškritimas“ iš rutinos, tai galimybė į savo gyvenimą pažiūrėti iš šalies. Įprastinėje veikloje žmogus sukasi tarsi voverė rate. Blogiausia yra tai, kad prie to priprantama. Tampa įprasta patirti įtampą, stresą. Tačiau per atostogas gyvenama kitokiu ritmu, ir atsiranda galimybė suprasti, ar tikrai gyvenimas, kurį turime, mus tenkina. Tuomet žmogui gali kilti įvairių minčių. Pavyzdžiui, galbūt reikėtų ką nors keisti savo gyvenime. Tai tarsi impulsas, skatinantis gyventi geriau.

 

Jeigu žmogui nesinori grįžti į darbą, tai gal atostogos būtų tas metas, kai būtų galima suvokti, ar reikėtų keisti darbą?

Taip kardinaliai priimti ryžtingų sprendimų gal nereikėtų. Tuomet grėstų ir kitas pavojus – per daug impulsyviai ir neapgalvotai pasielgti. Net jeigu atostogaujant ir kirba mintis, kad reikėtų pakeisti darbą, nepareikškite vadovui, jog paliekate darbovietę, vos tik grįžę iš atostogų. Reikėtų bent savaitę palūkėti. Šiuo principu remtis derėtų ne tik sprendžiant, ar verta keisti darbą. Jeigu impulsas, skatinantis pokyčius, lieka ir praėjus daugiau nei savaitei, vadinasi, klausykite jo. Tačiau primenu, kad bet kokį sprendimą reikia gerai apsvarstyti, nes priskaldyti malkų galima labai greitai, o gailėtis dėl to gali tekti ilgai…

 

Kiek laiko turėtų trukti atostogos, kad žmogus jaustųsi visiškai pailsėjęs?

Žmogui reikia maždaug savaitės, kad jis priprastų prie kito režimo. Tad septynių dienų atostogos – ne atostogos. Jeigu žmogus nusprendžia atostogauti dvi savaites, tai turi žinoti, kad savaitę laiko turės tam, kad priprastų prie kito režimo, ir beveik savaitę tikrų atostogų. Kodėl tik beveik savaitę? Nes paskutinėmis dienomis žmogus jau pradeda nusiteikti grįžti į darbą. Dėl šių priežasčių, jeigu yra galimybė, geriausia atostogauti bent jau tris savaites.

 

Kokiu metų laiku atostogauti yra geriausia?

Žmogus yra gamtos dalis. Kada ilsisi gamta? Žiemą. Tačiau tradiciniu atostogų laiku tapo vasara. Nors dar prieš šimtą metų žiema buvo poilsio metas, šiuolaikinis žmogus, skirtingai negu gamta, žiemą nesiilsi. Tačiau žmogaus ritmas vis tiek likęs dar šiek tiek archajiškas. Todėl šaltuoju metų sezonu organizmas nori poilsio, o prisiversti dirbti jam yra gana sunku. Atrodytų, kad žmogus eina prieš gamtos ritmą. Negalima vienareikšmiškai sakyti, kad reikia atostogauti tik žiemą, bet atostogos šiuo metų laiku būtų nė kiek ne prastesnės negu vasarą.

 

Ar per atostogas galima nesilaikyti įprasto gyvenimo ritmo?

Be abejo, galima. Geriausias poilsis yra tuomet, kai leidžiama sau daryti tai, ko paprastai nedaroma. Galima ir neįprastu ritmu pagyventi, ir neragauto maisto pavalgyti, pabendrauti su neįprastais žmonėmis, užsiimti nepatirta veikla.

Jeigu žmogus atostogas leidžia toje pačioje aplinkoje, kurioje ir gyvena, tai vargu ar poilsis bus kokybiškas. Kitaip tariant, žmogus verda toje pačioje košėje. Kartais trumpesnės atostogos, bet būnant kitoje vietoje, leidžia žmogui geriau pailsėti negu ilgesnės, bet būnant įprastoje aplinkoje. Kaip manote, kuris būdas ilsintis darbe būtų veiksmingesnis: ar sėdėti darbo vietoje nieko neveikiant pusę valandos, ar išeiti į lauką kad ir penkioms minutėms? Manau, kad antras variantas būtų geresnis…

 

Ar sveika atostogauti „tinginio režimu“?

Atostogos – tas metas, kai galima daryti tai, ko norisi. Prievartos ir taip užtenka mūsų gyvenime. „Tinginio režimas“ yra puikus poilsis. Bet dažnai žmonės atostogas leidžia kitiems būtiniems darbams atlikti. Beveik visus metus dirba darbe, o atostogas leidžia sodyboje, kurioje užsiima statybos ar kitais darbais. Gerai, jeigu toks poilsis žmogui patinka ir leidžia atsipalaiduoti, bet toli gražu ne visuomet taip yra. Taip elgdamasis žmogus nepailsi.