Vasara – tai laikas smagioms pramogoms lauke: deginimuisi saulėje, maudynėms, iškyloms. Kad ir kaip nesinori, kartais jas sutrukdo nemalonūs peršalimo simptomai. Nesvarbu, koks dabar sezonas, peršalimo infekcijas sukeliantis virusas visada sklando ore. Sakoma, kad peršalimas vasarą yra netgi pavojingesnis, klastingesnis nei šaltuoju metų laiku, dažnai trunka ilgiau.

 

persalimas, ledai, merginos

Sveikatos specialistai teigia, kad peršalimo infekcijos vasarą gali trukti ilgiau. Kartais atrodo, kad liga praėjo, tačiau pačiu netikėčiausiu metu ji vėl smogia visa jėga. Žiemą peršalimo simptomai paprastai dingsta po kelių dienų.

 

Kodėl taip yra? Greičiausiai dėlto, kad vasaros peršalimo infekcijas sukelia skirtingi virusai negu tie, kurie sukelia slogą, čiaudulį ir kosėjimą žiemą. Be to, bloga savijauta vasarą trunka ilgiau dėlto, kad žmonės daro kai ką, ko paprastai vengia šaltymečiu. Dažniausiai visiškai pasveikti jiems neleidžia fizinė, aktyvi veikla bei pastatai bei transporto priemonės, kuriuose veikia oro kondicionieriai.

 

Lietuvos klimato juostoje vasaros peršalimo infekcijos pasireiškia nuo birželio iki maždaug spalio vidurio. Palyginus su šaltymečiu, šiuo metu serga tik 25 % žmonių. Nepaisant to, infekcijos yra kur kas stipresnės, be slogos ir kosulio atsiranda ir kitų, į gripą panašių simptomų. Daugelis žmonių painioja peršalimo simptomus su alergija, todėl nesupranta, kada reikia gydyti virusinę infekciją. Ypač dėlto, kad šiltojo sezono peršalimo infekcija trunka ilgai, kaip ir alergijos, kurios gali būti ir visus metus. Žinoma, būna ir atvirkščiai.

 

Kaip atskirti peršalimo infekciją nuo alergijos? Sergant alergija vieni labiausiai matomų simptomų: patinę paakiai bei paraudusios akys. Gleivės taip pat būna kitokios spalvos: žalsvos – nuo alergijos, skaidrios – nuo peršalimo. Niežtinčios akys bei nosis taip pat greičiausiai alergijos požymiai.

 

Kai kurie žmonės, pajutę nemalonius simptomus, pradeda intensyviau sportuoti, manydami, kad ligą tiesiog išprakaituos. Gydytojų nuomone, tokia aktyvi veikla gali kaip tik pailginti sveikimo procesą. Sergantis kūnas bando panaudoti savo išteklius, kad kovotų su infekcija, tačiau, jei žmogus pradeda sportuoti, dalį tų savo išteklių turi atiduoti sporto salėje ar stadione. Taigi šiuo atveju sportas dar labiau silpnina imuninę sistemą ir tikrai nepadeda greičiau sveikti.

 

Be to, nuolatiniai oro pokyčiai lauke ir oro kondicionierių vėdinamose patalpose taip pat daro mus pažeidžiamesnius ir imlesnius infekcijoms. Staigus atvėsimas neigiamai veikia nosies ir gerklės gleivinę, nes sukelia kraujagyslių spazmus. Kartais tik to ir tereikia, kad prasidėtų infekcija, ypač, jei virusas „snaudžia“ organizme jau kurį laiką.

 

Nereikėtų nustebti, jei vasarinio peršalimo simptomai bus kitokie. Be slogos taip pat gali pakilti temperatūra, prasidėti viduriavimas, kūno skausmai. Simptomų stiprumas labai dažnai priklauso nuo paciento amžiaus. Kūdikiui tikriausiai nestipriai pakils temperatūra ir prasidės sloga, o vyresniems vaikams arba suaugusiems prasidės karštinė, atsiras bėrimų.

 

Vasaros peršalimo infekcijas dažniausiai sukeliantis enterovirusas ir žiemos infekcijas sukeliantis rinovirusas užkrečiamas oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint) arba tiesioginio kontakto metu (liečiant užkrėstus paviršius). Enterovirusas taip pat perduodamas fekaliniu būdu, vasarą dažniausiai pasitaiko užterštuose baseinuose, vandens telkiniuose, ant tualeto durų rankenų ir t. t.

 

Žiemos peršalimo infekcijas dažnai padeda įveikti cinku praturtinti maisto papildai, tačiau, manoma, ši taisyklė negalioja infekcijoms vasarą.

 

Abiejų rūšių virusai aplinkoje gyvuoja visus metus. Vis dėlto specialistai iki šiol nėra tikri, kodėl vieni virusai yra aktyvesni šiltuoju, o kiti šaltuoju metų laiku. Žiemą organizmas linkęs dažniau peršalti dėl šalto oro, saulės šviesos trūkumo ir nusilpusios imuninės sistemos. Abiejų rūšių virusų kolonijos klesti vietose, kuriose renkasi daug žmonių (mokyklose, viešajame transporte, sporto rungtynėse). Jomis užsikrėsti galima bet kur, tačiau galima pabandyti išvengti infekcijų ir laikytis tam tikrų taisyklių:

 
  • Dažnai plauti rankas, kai to padaryti nėra galimybės naudoti rankų sanitarinį gelį.
  • Gerai išsimiegoti.
  • Sveikai maitintis.
  • Gerti daug skysčių.
  • Nerūkyti.
  • Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
  • Vengti staigių temperatūros pokyčių.
  • Atsiradus pirmiesiems simptomams, naudoti burnos ir nosies skalavimo skysčius su druska.