Valpurgijos naktis – tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė, minima kiekvienų metų balandžio 30 dieną. Pasak legendos, Valpurga buvo britų vienuolė, kuri atvyko į Vokietiją VIII amžiuje, ieškodama vietos, kur įkurti vienuolyną. Dievobaiminga moteris buvo palaidota Eichstate, kur iš jos antkapio akmens tryško gydomųjų galių turintis aliejus. Šis stebuklas vietiniams priminė vieną gražią gegužės dieną, kai tuokėsi germanų žemdirbystės deivė Frau Holda ir Saulės dievas. Į šventę jie atvyko karieta, pakinkyta žirgais, nuo kurių karčių krito stambūs prakaito lašai, turintys nežemiškų galių. Jie įtikėjo, kad vienuolė iš tikrųjų buvo valkirija (žemesniojo rango deivė) ir sutapatino ją su žemdirbystės deive. Kaip ir valkirijos, ji vaizduojama jojanti ginkluota ant eiklaus žirgo, taip pat kaip Holda pavasarį Žemėje ji pasėdavo gėles ir pažerdavo derlingos rasos lašelius laukuose ir slėniuose. Pasijutusi nebereikalinga pirmą gegužės vakarą Valpurga išskrisdavo ant aukšto kalno, garbinti Holdą ir melsti gausaus ir turtingo ateinančių metų derliaus. Viduramžiais tikėta, kad Valpurgijos naktį Vokietijoje ir Skandinavijoje raganos sėsdavosi ant šluotų, skrisdavo ant aukščiausių kalnų viršūnių ir švęsdavo vestuves iki paryčių.

 

Valpurgija

Viduramžiais, inkvizicijos laikais, kai būdavo vykdoma raganų medžioklė, balandžio 30-oji paskelbta raganų šabo diena. Tikėta, kad šią dieną raganos įtrindavo į odą ypatingo tepalo, kad galėtų skraidyti. Paskui jos apžergdavo savo šluotas ir skirsdavo ant kalno viršūnės, kur susitikdavo su kitomis raganomis. Ūkininkai turėdavo saugoti šluotas ir ožkas, kad nepasigrobtų nelabieji, kurie galėdavo atjoti ir ant ožkos ar ožio. Kad raganos nepagrobtų vaikų, virš lovos pakabindavo sukryžiuotas kojines. Miestuose tikėta, kad šį vakarą reikia kuo labiau triukšmauti, nes tai išgąsdins nelabuosius ir jie pabėgs, nepadarę jokios žalos.

 

Triukšminga šventė, šiek tiek primenanti Užgavėnes ir Heloviną, tradiciškai minima ant Brokeno kalno Harce, Vokietijoje. Žmonės šią dieną persirengia velniais, raganomis ir kitomis mistiškomis anapusinio pasaulio būtybėmis. Šoka aplink laužą, bando išvaryti piktąsias dvasias.

 

Nors Valpurgijos naktį siaučia raganos ir velniai, juos susitikti nėra paprasta. Tikėta, kad norint pamatyti nelabuosius, šią naktį reikia persirengti išvirkščiai ir eiti atbulomis iki kryžkelės.

 

Valpurgijos naktį reikia saugoti gyvulius, kad jiems nepakenktų nelabieji. Tvarto vartus reikia užrakinti ir už spynos užkišti tris kryžius. Taip pat galima prikaišioti šventų uosių, gudobelių, kadagių ir šeivamedžių šakelių.

 

Ant slenksčio arba lauko durų būdavo prikalama pasaga su galais aukštyn. Karvėms po kaklu pakabindavo varpelių, kad nubaidytų piktąsias dvasias. Gyvuliai į ganyklas būdavo išginami su šventintomis lazdelėmis. Manoma, kad šį vakarą pasislėpus kukurūzų lauke, galima išgirsti, kas nutiks kitais metais.

 

Varpurgijos naktį simboliai ir talismanai įgyja nepaprastų galių. Manoma, jei lyja Valpurgijos naktį, tai gerai derės grūdai rudenį. Tačiau, jeigu lyja gegužės 1-ąją, tai derlius bus labai prastas.

 

Ypatingą vakarą būdavo buriamasi ir apie meilę. Gyvavo prietaras, kad naktį užmigus su viena kojine, gegužės 1-osios rytą ant kojos piršto išaugs plaukas, kuris bus tokios spalvos, kaip būsimo mylimojo plaukai. Netekėjusios merginos burdavosi, koks bus būsimų vyrų temperamentas: tris dienas prieš šventųjų paveikslą laikydavo lininį siūlą ir Valpurgijos naktį, kalbėdamos burtažodį, bandydavo jį nutraukti. Jei siūlas būdavo tvirtas ir stiprus, tai toks bus ir išrinktasis. Jei linas lengvai nutrūkdavo, tai laukia sunkus vedybinis gyvenimas ir daug išbandymų.

 

Ankstų rytą po Valpurgijos nakties moterys ir merginos eidavo praustis pirmąja rasa, tada bus gražios visus metus, o oda skaisti ir švelni.

 

Po Valpurgijos nakties jau galima išgirsti pirmąją gegutę. Kiek kartų ji sukukuos be sustojimo, po tiek metų pas merginą atvyks pirštis būsimasis vyras.

 

Vokiečiai Valpurgijos vakarą lauke palikdavo duonos su sviestu ir medumi, vadinamos „Ankenschnitt“. Maistas būdavo paliekamas dvasioms, kad apsaugotų nuo blogo oro ir prasto derliaus.

 

Balandžio 30-osios šventė, kitaip žinoma kaip laisva naktis (vok. „Freinacht“). Šią naktį populiaru krėsti įvairias išdaigas. Pavyzdžiui, šiais laikais pabudę gyventojai kartais randa tualetiniu popieriumi apvyniotus automobilius.

 

Valpurgijos naktis būdavo švenčiama ir Lietuvoje. Čia moterys, mokėjusios burti, mistišką naktį rinkdavosi ant Šatrijos kalno ir rengdavo apeigas.