Ne visi suaugusieji vaikystėje yra persirgę vėjaraupiais ar kitomis ligomis, kurios neretai vadinamos vaikiškomis. Tačiau tuo džiaugtis nereikėtų skubėti, nes nepersirgus tokiomis ligomis nesusiformuoja imunitetas ir išlieka bet kada pavojus užsikrėsti. Tik suaugusiems sirgti „vaikiškomis“ ligomis paprastai būna sunkiau, didėja komplikacijų tikimybė.

 

ligos

Vaikų ligos, kuriomis serga ir suaugusieji:

 

  • Vėjaraupiai. Nepersirgus šia liga, kuri pasireiškia niežtinčiu, raudonu bėrimu, vaikystėje, suaugus gresia susirgti sunkesne vėjaraupių forma. Suaugusiuosius paprastai vargina stipresnis krūtinės užgulimas, aukšta temperatūra ir labai stiprus niežulys. Dėl nusilpusios imuninės sistemos gresia pasigauti plaučių uždegimą (ar net hepatitą, ar encefalitą, kuris yra smegenų sudirginimas ir tinimas, galinti padaryti ilgalaikę žalą smegenims). Virusas gali tūnoti organizme net keletą metų, kol galiausiai, atsiradus tinkamoms sąlygoms, pradėti daugintis. Nepersirgusiems šia liga rekomenduojama skiepytis. Vakcina veiksminga 90 % atvejų. Susirgus skiriamas lovos režimas, reikia ilsėtis ir gerti daug vandens. Paprastai skiriami karščiavimą mažinantys ir antivirusiniai vaistai. Odos niežuliui raminti galima naudoti kalamino losjoną arba pagulėti avižų vonioje.

 

  • Penktoji liga (parvovirusinė infekcija). Vaikams virusas dažniausiai pasireiškia į peršalimą panašiais simptomais ir bėrimu, prasidedančiu skruostų srityje ir vėliau išplintančiu į liemenį, rankas ir kojas. Liga pavadinta penktąja, nes tai penkta pagal dažnumą vaikų infekcija, kuri sukelia bėrimus. Infekcija yra užkrečiama oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, liečiant sergančiojo daiktus). Skiepų nuo jos nėra. Negydoma liga suaugusiems gali sukelti artritą. Šios ligos sunku išvengti, turint kontaktą su vaikais. 80 % persirgusių suaugusiųjų patiria lengvą artrito formą. Virusinė infekcija pasireiškia per 7 – 10 dienų nuo užsikrėtimo. Sąnarių skausmui, tinimui ir karščiavimui mažinti vartojamas aspirinas arba ibuprofenas. Įkyrų niežulį mažina specialūs tepalai, losjonai arba raminančios žolelių vonios.

 

  • Skarlatina (streptokokinė infekcija). Užsikrėtusiems suaugusiems pasireiškia tokie patys simptomai kaip ir vaikams: stiprus gerklės skausmas, sunkumas ryti, aukšta temperatūra, patinę limfmazgiai. Iki galo neišgydyta streptokokinė infekcija gali komplikuotis į reumatą, pasikartojanti uždegiminė liga, kurios metu jaučiamas sąnarių skausmas ir prasideda odos bėrimai, gali pažeisti širdies vožtuvus. Tik 3 % sergančiųjų liga komplikuojasi į reumatą, dažniausiai suaugusieji patiria tik lengvos formos simptomus. Kilus įtarimams dėl streptokokinės infekcijos, reikėtų nedelsiant apsilankyti pas gydytoją, kuris tikriausiai išrašys peniciliną arba eritromiciną. Antibiotikai bakterijas sunaikina per 9 dienas ir 98 % sumažina reumato riziką.

 

  • Kokliušas. Tai kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Būtina pažymėti, kad suaugusiesiems kosulys gali būti mažiau varginantis negu vaikams. Nuo kokliušo rekomenduojami skiepai. Infekcija diagnozuojama iš nosies ar gerklės mėginio ir kraujo tyrimų. Gydoma antibiotikais. Savijauta pagerėja po 1 – 2 savaičių.

 

  • Gripas. Gripo simptomus gerai žino tikriausiai visi: aukšta temperatūra, galvos skausmas, sloga, šaltkrėtis ir raumenų skausmai. Retai suaugusiems gripas gali sukelti sinusų problemas, ausų infekcijas, bakterinį plaučių uždegimą, dehidrataciją, pabloginti stazinio širdies nepakankamumo, astmos ar diabeto būklę. Nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet. Vakcina sveikiems, jaunesniems nei 65-erių metų žmonėms veiksminga 70 – 90 % atvejų. Tačiau skiepai neapsaugo nuo visų gripo tipų, tik nuo tų, kurie bus labiausiai paplitę tais metais. Išvengti gripo gali padėti gera higiena: dažnai plauti rankas, naudoti antibakterinius gelius ir servetėles, mūvėti gumines pirštines.