Užsispyrimas dažnai įvardijamas kaip neigiamas asmenybės bruožas. Užsispyrėlį vaiką auginantys tėvai skundžiasi, kad jį sunku sutramdyti, su užsispyrusiu kolega dirbantys bendradarbiai negali suprasti, kodėl šis netoleruoja kitokios nuomonės. Tačiau užsispyrimu pasižymintys žmonės ne tik atkakliau siekia užsibrėžto tikslo, bet ir išlieka stabilesni veikiami streso, nuovargio ir nesėkmių.

 

Kas yra užsispyrimas?

Antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais pradeda formuotis vadinamasis „aš“, kuris ir lemia užsispyrimo atsiradimą. Tokio amžiaus vaikai stengiasi kuo daugiau atlikti patys ir protestuoja prieš jų galimybių suvaržymą. Dažniausiai užsispyrimu pasižymi vaikai. Šis charakterio bruožas pasireiškia kaip nuolatinis ginčijimasis ir priešgyniavimas dėl smulkmenų, kategoriškas atsisakymas paisyti kitų žmonių nuomonės.

 

Atsisako paaiškinti priežastis

Užsispyrę asmenys dažnai nesutinka keisti savo idėjų ir veiksmų. Jie netgi atsisako tinkamai paaiškinti ar nurodyti priežastis, kodėl taip elgiasi. Vieni žmonės užsispyrę iš prigimties, kiti tiesiog dažnai priešinasi bet kokiems jų nuomonei prieštaraujantiems argumentams.

Kai kurie žmonės mano, kad jei kiti asmenys nesutinka su jų nuomone, vadinasi, jie yra nereikšmingi. Tokie žmonės nesutikimą priima kaip grėsmę baimindamiesi, jog aplinkiniai nepakankamai jais tiki. Kita priežastis, kodėl žmonės linkę laikytis savo įsitikinimų – tai siekis priversti atkreipti dėmesį į jų nuomonę, nors ji ir ne visada teisinga.

 

Užsispyrę vaikai

Dažniausiai užsispyrę būna 6–8 metų amžiaus vaikai. Užsispyrusiu elgesiu mažyliai nori parodyti, kad jų pozicija stipriausia ir jie jokiu būdu nenusileis. Tokiu elgesiu vaikai bando gauti daugiau dėmesio, todėl tėvų pareiga – skirti mažiesiems daugiau laiko. Išklausykite vaiką, jeigu matote, kad jį kažkas neramina, girkite jam gerai besielgiant. Venkite pateikti vaikui ultimatumus, patys taip pat ieškokite būdų, kaip išspręsti susiklosčiusią situaciją.

 

Kaip bendrauti su užsispyrusiu asmeniu?

Nereikalaukite laikytis jūsų nuomonės, būkite lankstesni, jeigu nenorite išprovokuoti konflikto. Stenkitės suprasti užsispyrimo priežastis ir skatinti užsispyrėlį kalbėti atvirai. Jeigu pats esate užsispyręs, mėginkite pateikti pašnekovams tinkamą paaiškinimą, kodėl taip tvirtai laikotės savo nuomonės.

Kaip elgtis su užsispyrusiu vaiku? Svarbiausia – apsišarvuoti kantrybe, neleisti prasiveržti neigiamoms emocijoms ir laikytis savo pozicijos. Jeigu kategoriškai neprieštarausite vaiko nuomonei, jis labiau leisis į kompromisą. Svarbiausia – tinkamai mažyliui paaiškinti, kad jis privalo stengtis rasti geriausią sprendimo būdą, o ne vienareikšmiai laikytis savo nuomonės. Leiskite vaikui suvokti, kad stengiatės padėti jam rasti tą sprendimą. Tokiu būdu tapsite vaiko sąjungininku, o ne oponentu.

 

Užsispyrimas – ne visada blogai

Vaiko užsispyrimą tėvai dažnai įvardija kaip neigiamą bruožą, tačiau neretai jis būna ir teigiamas. Šis charakterio bruožas parodo, kad mažylis jau gali pats spręsti iškilusius sunkumus, tokiu būdu geba išsakyti mintis ir apginti savo poziciją. Atkakliai laikydamasis savo sprendimo, vaikas pajunta, kad gali savo jėgomis valdyti susiklosčiusią situaciją, o tai svarbus žingsnis savęs suvokimo link.

Be to, užsispyrimas padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Net ir žalingus įpročius, pavyzdžiui, rūkymą, dažniau įveikia užsispyrę žmonės. Šiuo charakterio bruožu pasižymintys žmonės dažnai siekia tobulumo, paprastai tokių asmenų užmojai ir siekiai gyvenime daug didesni nei kitų. Užsispyrėliai būna veiklūs, nebijo daug dirbti ar užsiimti nauja veikla. Naujovės jų negąsdina. Susidūrę su kliūtimis, jas įveikia kur kas lengviau.

 

Patarimai užsispyrėlio tėvams

Išsiaiškinkite, kur glūdi užsispyrimo priežastis, ir motyvuokite vaiką pačiam surasti problemos sprendimą. Leiskite jam suprasti, jog jūs pasiruošęs bet kada jam padėti. Tuomet jūs pereisite į vieną barikadų pusę, nustosite būti priešu. Mažasis tai labai greitai pajunta – jūs išvien! Jūs jo pusėje!

  • Tėvams derėtų parodyti kantrybę, sulaikyti savo neigiamas emocijas ir kartu išsaugoti savo poziciją. Jeigu iš jūsų pusės vaikas nesulauks atsakomojo pasipriešinimo, šauksmo, necenzūrinių žodžių, pokalbio metu pakelto tono, jis galų gale jums nusileis, ir jo susierzinimas išblės.
  • Jeigu manote, kad užsispyrėlis tokiu būdu ieško dėmesio, nori parodyti, koks jis suaugęs ir savarankiškas, skirkite jam daugiau laiko ir dėmesio, bendraukite, tarkitės su atžalėle įvairiais klausimais, galbūt patikėkite atsakingesnių užduočių ir darbų, parodykite, kad nebesielgiate su juo kaip su kūdikiu.
  • Neprovokuokite vaiko būti užsispyrusiu: venkite ultimatumų „arba…, arba…“, nereikalaukite atlikti kokios nors užduoties, kai jis įnikęs į žaidimą, perspėkite iš anksto, kada turės ką nors nuveikti, kad jis spėtų baigti savo užsiėmimus.
  • Užduotis, kurias, jūsų manymu, vaikas privalo atlikti, pavyzdžiui, susitvarkyti savo kambarį ar nunešti lėkštę, iš kurios valgė, į indaplovę, pateikite taip, kad jis suprastų: tai – reikalavimas, o ne prašymas padaryti paslaugą.
  • Atminkite – visos vaikui pavedamos užduotys turi būti protingos.
  • Kuo dažniau girkite vaiką, kai jis elgiasi gerai, išklausykite jį ir atsakykite į visus jam rūpimus klausimus, būkite pasiruošę jam suprantamais žodžiais pagrįsti visus savo reikalavimus ir namuose nustatytas taisykles.

Pasitelkite kantrybę, tvirtumą ir humoro jausmą – tai geros auklėjimo priemonės. Jos kur kas veiksmingesnės nei pyktis ar nuolaidžiavimas. Ramybės, tiktai ramybės, kaip sakė Karlsonas. O jis, beje, visai neprastai išmanė vaikų psichologiją.

 

Specialisto komentaras

Psichologė Vytautė Povilanskaitė.

„Užsispyrimas – vienas iš asmenybės bruožų, vieni žmonės juo pasižymi labiau, kiti – mažiau. Labiau užsispyrę žmonės paprastai būna darbštesni, atkakliau siekiantys užsibrėžtų tikslų, be to, jie išlieka stabilesni net veikiami nuovargio ar nusivylimų, palyginti su mažiau užsispyrusiais žmonėmis. Užsispyrę žmonės dažnai savo noru pasisiūlo atlikti tam tikrus darbus, taip pat gali imtis darbų bet kuriuo metu, be išankstinio pasiruošimo. Paprastai nesėkmes ir kritiką jie priima kaip iššūkius ir kovoja toliau, dar labiau didindami pastangas tikslui pasiekti. Užsispyrėliai ambicingi ir siekia, kad jų pastangos nenueitų veltui. Paprastai itin užsispyrę žmonės būna perfekcionistai – nuolat siekia tobulumo. Dažnai tarp jų pasitaiko ir darboholikų, kurie labai daug dirba ir stengiasi – kartais net daugiau nei užtenka tikslui pasiekti. Kitais žodžiais tariant, siekia maksimumo. Mažai užsispyrę žmonės atvirkščiai – retai imasi veiklos savo noru, dažniausiai vangiai imasi darbų arba juos atidėlioja, net ir turėdami atlikti paprastus, nedaug pastangų reikalaujančius darbus. Susidūrę su kritika, nesėkmėmis, nuovargiu, nusivylimais ar kitomis kliūtimis linkę ne kovoti, o lengvai pasiduoti. Paprastai užsispyrimu nepasižymintys žmonės pasitenkina tuo, ką jau turi gyvenime. Pastaruosius tenkina jų turimos sąlygos ir jie retai pasiryžta siekti ko nors daugiau, pavyzdžiui, kovoti dėl pareigų pakėlimo ar atlyginimo padidinimo. Tačiau negalima teigti, kad mažiau užsispyrę žmonės visada yra nesėkmingi, o užsispyrę tik sėkmingi. Žmogaus sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie kartu veikia žmogaus gyvenimą, tad kartais privalu dėl savęs pakovoti, o kartais tiek pat protinga išlikti stebėtoju“.