Karoliai – tai pirmieji papuošalai, kuriais dabinosi moterys. Karolių istorija siekia 30 tūkstančių metų, ir jais puošdavosi tiek vyrai, tiek moterys. Tuo metu tai buvo gyvūnų dantys ar kaulai, suverti ant nukautų žvėrių sausgyslių. Jei gentyje nebuvo medžiojama, ant virvelės verdavo augalų sėklų, šakelių bei šapų ar išdžiovintų vabalų.

 

Vėliau karolius ėmė gaminti iš akmens, kriauklių, o turtingieji jau naudojo auksą. Šie papuošalai buvo priskiriami magiškiems amuletams. Žmonės, patikėję magiškomis amuletų savybėmis, stengėsi jų turėti ne vieną, kad apsisaugotų nuo įvairiausių negandų, būtų stiprūs, sveiki, sektųsi meilėje ir gyvenime. Todėl vėrinius iš akmenėlių ar kriauklių nešiodavo ne po vieną. Jais puošdavo kaklą, aprišdavo galvą ar kaktą, perrišdavo plaukus. Akmenėliais ar kriauklėmis siuvinėjo drabužius bei avalynę. Vėriniai iš akmenėlių ir kriauklių dažnai pasitarnaudavo ir kaip pinigai mainuose tarp genčių. Tokie mainai vėlesniais laikais į atokiau gyvenančias gentis atviliodavo ir nemažai norinčių pasipelnyti keliautojų. Taip europiečiai Afrikoje žėrinčius stiklo karoliukus sėkmingai keitė į auksą bei deimantus, o Amerikos kolonistai už saujas spalvotų karoliukų ir veidrodėlių iš čiabuvių indėnų supirko didžiąją dalį Manhatano.

 

Grožio paieškos

Viduramžiais ir Renesanso epochoje ėmė greitai vystytis stiklo ir pusbrangių akmenų papuošalų gamyba. Moterys pamėgo vėriniais puošti savo kaklus bei drabužius. Juvelyrai nesnaudė ir mielai diktavo papuošalų madas. Rūmų damos, norėdamos išsiskirti iš minios, juvelyrams už individualius, o kartais ir už labai ekstravagantiškus dirbinius paklodavo pasakiškas pinigų sumas. Taip XIX a. atsirado „egzotiški karoliai“, kurie buvo pagaminti iš nulakuotų vabalų ir įrėminti aukse.

XX a. pradžioje, kai Amerikoje siautėjo didžioji krizė, o Europa ruošėsi karui, papuošalų rinkoje pasirodė pirmieji vėriniai iš plastiko, aliuminio ir chromo. Moterys savo gyvenimo be papuošalų negalėjo įsivaizduoti ir Antrojo pasaulinio karo metais. Šiuo laikotarpiu karolius jos gaminosi iš daiktų, kurie buvo tiesiog po ranka. Tam tikslui puikiai tiko sąvaržėlės, kurias apsukdavo spalvotu popieriumi, ištepdavo klijais ir nulakuodavo. Taip pat gražiai nudažydavo makaronus. Tai buvo pigu, bet efektinga.

 

Perlai visada madingi

Perlai, ko gero, seniausiai žinomi brangieji akmenys. Jie minimi Senajame Testamente, Talmude ir Korane. Juos mėgo daugelis monarchų. Jau Kleopatros laikais buvo plačiai paplitę perlų karoliai, segės ir auskarai. Kinijoje, manoma, kad perlai – tai jaunystės, vaisingumo ir magiškų galių turintis akmuo, Mongolijoje – valdžios, Indijoje – santuokos ir klestėjimo, o Europoje – ilgaamžiškumo simbolis.

Perlų vertė visais laikais labai svyruoja. Tai priklauso nuo jų dydžio, formos, spalvos ir gavybos vietos, t. y. iš kur jie gauti: ar iš jūros dugno, ar užauginti specialiose fermose.

Ypač perlų vėrinius išpopuliarino Koko Šanel. Ji sugebėjo įtikinti moteris, kad perlai tinka visoms. Koko perlų karolius derino prie juodo nertinio, aptempto švarkelio ar mažos juodos suknelės – tai tapo klasika, niekada nepaliekančia aukštosios mados podiumo ar eilinės moters garderobo.

 

Perlų vėrinių modeliai

Kiekviena moteris turėtų žinoti, kad perlų vėrinio dydis turi būti taikomas prie amžiaus – kuo moteris vyresnė, tuo perlai turi būti stambesni. Klasikiniais perlų vėriniais laikomi keli modeliai.

  • „Viktorijos laikų“ modelis – tai „apykaklė“ iš vieno ar kelių trumpų perlų vėrinių, kurie švelniai apgula kaklą.
  • „Choker“ modelis – viena arba trimis perlų karolių eilėmis apvyniojamas kaklas.
  • „Žaklinos Kenedi“ modelis – kaklą apgula viena 35–40 cm ilgio eilutė. Labiausiai tinka prie laivelio ar V formų iškirptės.
  • „Princesė“ – ko gero, populiariausi perlai. Tai 43–48 cm ilgio vėrinys, laisvai gulintis truputį žemiau kaklo.
  • „Matinee“ – 50–60 cm ilgio rytinis vėrinis, naudojamas dienos metu, galima pasipuošti darbe.
  • „Opera“ – tai prabangus stambių perlų vėrinys.
  • „Rope“ – ilgi vakariniai perlų karoliai, kurie gali būti dėvimi keliomis eilėmis, juos galima surišti ar kaip kitaip pritaikyti prie aprangos ir situacijos.
 

Atkreipti dėmesį

Perlų karoliais galima pasipuošti ir kasdien, ir nuostabiam šventiniam vakarui. Prie jų galima derinti ir pusbrangių akmenų karolius, kurie dar labiau pabrėš aprangos spalvas, stilių ir suteiks individualumo. Norint atkreipti dėmesį į iškirptę nugaroje, karoliai gali būti perkelti į nugaros pusę. Taip pat iš karolių galima sunerti apyrankę, papuošti rankinę, plaukus ir t. t. Tai kiekvienos moters fantazijos ir išradingumo reikalas. Papuošalai moteriai suteikia savitą išskirtinumą, bet visuomet reikėtų vadovautis principu „puoštis nuostabu, bet persipuošti – juokinga“.