Urvinio žmogaus arba Paleolito dieta paremta mintimi, kad žmogaus organizmas geriau pasisavina tokį maistą, kokį valgė mūsų protėviai šiame akmens amžiaus periode. Teigiama, kad laikantis šios dietos atgaunamos prarastos jėgos, žmogus tampa stiprus ir gyvybingas kaip urvinis žmogus.

 

Reikia pripažinti, kad šiais laikais ne visada maitinamės pačiu sveikiausiu maistu, nors mes negyvename urvuose, nesame apsupti plėšrūnų, o mūsų gyvenimo trukmė gerokai ilgesnė nei paleolito laikais.

 

Kai kurie dietos šalininkai bando atkartoti natūralų urvinių žmonių mitybos ciklą ir valgo mėsą dideliais kiekiais, o paskui 36 valandas badauja. Laikantis ekstremalios dietos galima valgyti neapdorotus vaisius ir daržoves. Negalima valgyti duonos ar kitų produktų, kurie paplito, atsiradus agrikultūrai.

 

Kai kurie vengia valgyti produktus iš bulvinių (Solanaceae) augalų šeimos, nes jų paleolito žmogus negalėjo gauti.

 

Kai kurie valgo tik žalią maistą, tačiau kiti argumenuoja, kad urviniai žmonės turėjo ugnį, todėl maistą galėjo kepti ir virti.

 

Ką galima valgyti pagal urvinio žmogaus dietą? Įvairių rūšių mėsą (raudoną mėsą, kiaulieną, elnieną ir kt.), žuvį ir jūros gėrybes, kiaušinius, sūrį, riešutus (išskyrus, žemės ir anakardžių riešutus), daržoves (žalias arba virtas garuose, įvairias salotas), vaisius, uogas, sėklas.

 

Pagal šį mitybos planą reikia pamiršti įprastus pusryčius, pietus ir vakarienę. Urviniai žmonės maitindavosi kaip ganomi gyvuliai, todėl ir dietos šalininkui reikia valgyti po nedaug, bet dažnai, iki šešių kartų per dieną.

 

Labai svarbu mėgauti maistu. Šiuolaikiniu urviniu žmogumi save laikantis Metas Emeris siūlo maistą pirmiausiai užuosti, tada apžiūrėti spalvą, tekstūrą, paskui paragauti ir valgyti rankomis.