Po dvejų metų transriebalų kiekis visuose maisto produktuose bus ribojamas. Tą patvirtina sveikatos apsaugos ministro pasirašytas įsakymas. Tačiau riebalus vartojame jau šiandien ir kasdien. Kaip vartotojui apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų nelaukiant 2019 m.?

 

pica

 

Prieš keletą savaičių sveikatos ministro pasirašytas įsakymas dėl transriebalų kiekio visuose maisto produktuose ribojimo iki 2 g / 100 g riebalų. Maisto produktuose, kuriuose riebalų kiekis nedidelis (t. y. iki 3 %), transriebalų bus leidžiama iki 10 g /100 g riebalų.  Norma bus taikoma taip pat ir viešojo maitinimo įstaigose gaminamam maistui bei įsigalios nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Ši nuostata apims tik pramoniniu būdu gautus transriebalus.

 

Natūralios kilmės transriebalai sveikesni

 

Akvile Lekaviciute

 

Transriebalai produktuose susidaro natūraliai arba sukuriami žmonių.

 

Natūraliai maisto produktuose egzistuojantys transriebalai susidaro po dalinio hidrinimo arba izomerizuojantis cis nesočiosioms riebalų rūgštims, kai bakteriniai fermentai oksiduoja pašarų substratus atrajotojų skrandžiuose (karvių, jaučių, avių). Todėl pieno riebaluose, svieste, sūryje ir jautienoje yra 2-9 proc. transriebalų.

 

„Koks kiekis šių riebalų bus aptinkamas jų mėsoje ir pieno galutiniuose produktuose priklauso nuo produkto gamybos technologijos, temperatūros, laiko, įdedamų kitų ingredientų ir paruoštų produktų saugojimo, nes visais etapais vyksta cheminės reakcijos“, – teigia iniciatyvos „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

 

„Kol kas nėra specifinių metodų, suteikiančių galimybę atskirti, kurie transriebalai yra natūraliai susidarę maisto produktuose, o kurie susiformavę gamybos metu. Tačiau santykinai maži transriebalų suvartojami kiekiai su maisto produktais, kuriuose transriebalai yra susidarę natūraliai, nėra tokie kenksmingi sveikatai, palyginus su suvartojamais didesniais maisto produktų gamybos metu susiformavusių transriebalų kiekiais, esančiais technologiškai apdorotuose produktuose“, – sako iniciatyvos „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

 

Hidrinti riebalai geriau nei iš dalies hidrinti?

 

Raminta Bogusiene

 

Kaitinant augalinį aliejų aukštose temperatūrose galima gauti hidrintus ir iš dalies hidrintus riebalus – pastarieji savo sudėtimi kelia didžiausią žalą žmogaus sveikatai.
Hidrinimas konvertuoja skystus aliejus į pusiau kietus, siekiant pagerinti tinkamumo vartoti terminą, išlaikyti aromatą ir pagerinti tekstūrines savybes. Kai hidrinimo procesas baigtas, rezultatas – sočiosios riebalų rūgštys, dalinio hidrinimo rezultatas – cis ir trans formų riebalų rūgščių mišinys.

 

„Transriebalai susidaro ilgai kaitinant aliejus ar pramonėje specialiai hidrinant augalinius riebalus – taip prie nesočiųjų riebalų jungčių juose prisijungia vandenilio atomai „trans“ padėtyje. Visai hidrintuose riebaluose vandenilis būna „cis“ padėtyje, todėl sotieji riebalai, nors ir yra blogi, tačiau mažiau toksiški ir kancerogeniški už iš dalies hidrintus riebalus,“ – hidrintų riebalų pranašumą aiškina iniciatyvos „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

 

„Dažniausiai iš dalies hidrinti riebalai ir visiškai hidrinti riebalai gamyboje dedami į saldainius, sausainius, tortus, pyragus, bandeles, vaflius, šakočius, šaldytus tešlos ir konditerinius gaminius.  Jų taip pat randama sūrio produktų sudėtyje, glaistytuose varškės sūreliuose, sultinio kubeliuose. Transriebalai gali būti randami tepiuose riebalų mišiniuose, margarine ir kituose produktuose, kur sudėtyje yra rafinuoti riebalai, produktai kaitinami aukštose temperatūrose, gruzdinami, spraginami“, – perspėja iniciatyvos „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

 

Renkantis produktus – didžiausias dėmesys produkto etiketei

 

Pagal teisės aktų reikalavimus ženklinimui, privalo būti nurodyta visų aliejų, riebalų konkreti kilmė. A. Lekavičiūtė primena, kad galima įvardinti kaip grupę, pvz. augaliniai riebalai, tačiau po šiuo užrašu iš karto turi būti pateikiamas detalus sąrašas, nurodant konkrečią kiekvienų jų kilmę (pvz. augaliniai riebalai: saulėgrąžų, rapsų, palmių, kokosų). Jeigu tai yra hidrinti riebalai, aliejai, ženklinimo informacijoje turi būti pažymėta nurodant, kad tai visiškai hidrinti riebalai/aliejai arba iš dalies hidrinti.

Pasak R. Bogušienės turbūt 99,9 proc. visų rinkoje esančių maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše rasime rafinuotų riebalų/ aliejų arba iš jų pagamintų sukietintų hidrintų riebalų.

 

„Renkantis produktus prekybos vietose reikia itin atidžiai skaityti ženklinimo etiketes bei pasidomėti sveriamų produktų sudedamosiomis dalimis. Radus sudedamųjų dalių sąraše iš dalies hidrintų produktų, jų reikia vienareikšmiškai atsisakyti. Žinoma, transriebalų pagrindinis šaltinis iš dalies hidrinti riebalai, bet produktuose pridėti rafinuoti aliejai ir visiškai hidrinti tikėtina, kad sveikatos nepridės, nes tai yra žmogaus sukurtų, dirbtinių cheminių reakcijų metu susidarę produktai. Tai bent namuose gaminkite maistą su sveikatai palankiais riebalais. Šaltųjų patiekalų gamybai naudokite – nerafinuotą aliejų, viso grūdo sumuštinius sutepkite avokadu ar sviestu, kepinius ir kitus gaminius gardinkite riešutų ir sėklų sviestais, o terminiam apdorojimui rinkitės tam skirtą nerafinuotą aliejų ar lydytą sviestą“, – pataria sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

 

Pasak specialistės, kol kas konkrečiai sužinoti, koks būtent kiekis produkte yra transriebalų, vartotojai negali. Maistingumo deklaracijose privalo būti nurodomas tik bendras riebalų kiekis ir juose esantis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis.

 

„Nelaukite dvejų metų ir dabar rinkitės sveikatai palankų maistą su sveikatai palankiais riebalais (riešutus, sėklas, avokadus, alyvuoges, pieno produktus, mėsą, žuvį ir t.t.), tausojančiu būdu pagamintą maistą (virtą, troškintą, keptą orkaitėje garuose ir pan.) vietoj gruzdinto, skrudinto, spraginto,“ – sako palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

 

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, tel. 8 645 17 472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.