Vis dažniau kalbama apie tai, kokie kenksmingi mūsų kasdienėje aplinkoje esantys daiktai. Pasak Arizonos universiteto mokslininkų, daugelis nėščių moterų ir jų kūdikių nuolatos susiduria su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, esančiomis buitinėse priemonėse. Aplinkos sveikatos specialistai yra sunerimę, nes laboratoriniai tyrimais su gyvūnais parodė, kad antibakteriniai junginiai trikdo normalią hormonų veiklą. Šios cheminės medžiagos silpnina organizmo endokrininę sistemą ir ilgainiui gali pabloginti žmonių ir gyvūnų vystymosi ir reprodukcinių sistemų veiklą.

 

dantys

„Mes stebėjome, kokį poveikį nėščioms moterims ir jų vaisiui daro triklozanas bei triklokarbanas – dvi dažniausiai naudojamos medžiagos bakterijas naikinančių muiluose ir kitose kasdieninės higienos priemonėse. Mes aptikome triklozano visuose tyrime dalyvavusių nėščių moterų šlapimo mėginiuose. Mes taip pat radome jo beveik pusėje virkštelės kraujo mėginių, kas reiškia, kad jis patenka į vaisiaus organizmą. Triklokarbanas buvo taip pat randamas daugelyje mėginių“, – aiškino JAV universiteto mokslininkas ir vienas iš tyrimo vadovų Benny Pycke.

 

Naujas tyrimas vėl atnaujino 1997 metais keltą klausimą. Tada Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija leido gaminti ir prekiauti populiaraus prekės ženklo dantų pastomis, kuriose yra triklozano. Tai ne vienintelis tyrimas, kuriame nagrinėjama šios cheminės medžiagos žala žmonių organizmui. Neseniai pasirodė tyrimų rezultatų, kad triklozanas gali būti susijęs su krūtų vėžio atsiradimu.

 

Šiuolaikiniame pasaulyje išvengti kenksmingų cheminių medžiagų gali būti beveik neįmanoma. Tačiau nesiimti jokių veiksmų – taip pat ne išeitis. Rekomenduojama keisti naudojamas priemones palaipsniui. Iš pradžių į natūralesnius ir nekenksmingus pakeisti vieną ar du produktus, paskui ir kitus, kol sveikatai kenksmingų namuose nebeliks.

 

Labiausiai reikėtų vengti šių medžiagų, kurių randama toliau išvardytose buitinėse priemonėse:

 

Triklozano randama muiluose, dantų pastoje ir aprangoje. Manoma, kad jis sutrikdo hormonų pusiausvyrą, yra atsparus antibiotikams.

 

Arsenas – tai gamtoje natūraliai atsirandantis mineralas, kuris neretai užteršia maisto produktus (ryžius ir jų produktus) ir vandenį. Jis pavojingas tuo, kad sutrikdo hormonų pusiausvyrą.

 

Bisfenolis A randamas plastikiniuose buteliuose ir maisto pakuotėse. Taip pat keičia hormonų veiklą. Išvengti tik vienas būdas – rinktis produktus, kurie supakuoti į pakuotes, kurių sudėtyje nėra BPA.

 

Gyvsidabris – labai toksiškas metalas, kurio aptinkama žuvyse ir jūros gėrybėse. Daugiausiai švino riebiose, didelėse žuvyse, tokiose kaip rykliai, kardžuvė, karališkoji skumbrė, ešeriai. Nėščioms moterims rekomenduojama tokių žuvų apskritai atsisakyti, o visiems kitiems labai riboti jų vartojimą.

 

Chromas 6 – kai kuriose vietovėse šis cheminis elementas gali būti aptinkamas vandentiekio vandenyje. Pavojingas tuo, kad yra kancerogenas. Jeigu vandentiekio vanduo yra užterštas, būtina naudoti vandens filtrus, kurie sumažina chromo 6 koncentraciją jame.

 

Antipirenų aptinkama poliuretano putose, kurios naudojamos baldų, pagalvių, automobilių sėdynių, kūdikių patalynės ir čiužinių gamyboje. Kaip ir daugelis cheminių medžiagų sukelia hormonų sutrikimus. Kad gaminiai nebūtų tokie kenksmingi, juos reikėtų dažnai valyti dulkių siurbliu su „HEPA“ filtru.

 

Ką be minėtos dantų pastos pirmiausiai reikėtų pakeisti namuose į ekologiškas priemones? Orkaičių valiklį, žvakes (jų geriau iš viso nedeginti, nes degimo metu išsiskiria kenksmingos medžiagos), sintetinius kilimus, flomasterių, kuriuose yra kenksmingo lakiojo angliavandenilio ksileno ir t. t.