Timbuktu – miestas Malyje, XV – XVI amžiuje buvo kultūros ir mokslo centras. Stūksantys įspūdingi mauzoliejai liudija, kad kažkada čia buvo svarbus ekonominis ir dvasinis centras. 2012 metais įsiveržę islamo ekstremistai sunaikino didžiąją dalį monumentų. Šiuo metu mieste vyksta rekonstrukcijos darbai.

 

Timbuktu garsėja trimis įspūdingomis mečetėmis (Djinguereber, Sankore ir Sidi Yahia) bei senoviniais mauzoliejais, įtrauktais į „UNESCO“ paveldo sąrašą. Jiems būtina nuolatinė priežiūra nuo vėjo atnešamo dykumos smėlio.

 

2012 metais islamo fundamentalistams okupavus regioną kultūros paveldu nustota rūpintis, mauzoliejai pradėti naikinti. Timbuktu miestas, pavadintas senos moters Buktu garbei buvo įkurtas V amžiuje ir po tūkstančio metų tapo islamo mokymo ir kultūros centru. Miestas buvo įkurtas strateginėje vietoje.100000 gyventojų turinčiame mieste buvo vienas svarbiausių rankraščių, aukso, druskos, galvijų prekybos maršrutų.

 

Timbuktu miestas buvo vaizdžiai vadinamas Afrikos El Doradu. XIV amžiuje pasaulį apskriejo legenda apie turtingą kultūros centrą Timbuktu. Pasakojama, kad Malio imperatorius iš Kairo išvyko į piligriminę kelionę į Meką. Kaire pirkliai be galo stebėjosi, kiek daug aukso iš Timbuktu vežėsi imperatorius. Kai regiono turtus aprašė žymus musulmonų tyrinėtojas Ibn Batuta, Timbuktu nebuvo vadinamas kitaip nei Afrikos El Doradu. Kilo didžiulis susidomėjimas miestu. Daugybė praturėti svajojančių svetimšalių ekspedicijų baigėsi mirtimi nuo troškulio dykumoje ar arabų ginklų.