Nuo 1993 iki 2002 metų rodytas kultinis Kanados ir JAV mokslinės fantastikos serialas „X failai“ (angl. „The X files“) išliko populiarus net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui. 9 sezonus rodytas televizijos serialas, kuriame sužibėjo Davido Duchovny ir Gilian Anderson žvaigždės, abejingų, regis, nepaliko. Ir uždavė mįslę, ar viskas, kas šiose serijose buvo vaizduojama tikrai buvo išgalvota. Pasirodo, bent keli epizodai iš tikrųjų įvyko realiame gyvenime ir sukrėstas, o gal sužavėtas serialo kūrėjas Chrisas Carteris neįtikėtinus siužeto vingius nusprendė perkelti į serialą. Galbūt dėlto jis buvo toks įtikinantis ir baugus?

 

xfiles

Visų pirma būtina įspėti, kad „X failai“ yra fantastinis serialas, o tai reiškia, kad jo siužetas išgalvotas. Daugelis įvykių aplinkybių ir veikėjų prototipų realybėje net neegzistavo. Realybėje FTB neturi specializuoto skyriaus paranormaliems reiškiniams tirti. Net jeigu toks skyrius iš tiesų egzistuotų, jis būtų visiškai kitoks ir neviešintų paslapčių bei darbuotojų asmeninių santykių viso pasaulio gyventojams.

 

Pirmasis neišgalvotas „X failų“ epizodas – „Erlenmejerio kolba“. Šioje serijoje gydytojas nukrenta ir paramedikai suleidžia adatą, kad sumažintų slėgį krūtinėje. Tačiau iš krūtinės išsiveržia nuodingos dujos ir tai apstulbina visko mačiusius medikus. Iš tikrųjų 1994 metais mirštanti, su panašiais į vėžio simptomais moteris nugabenta į Kalifornijos ligoninės priimamąjį. Paėmus kraujo mėginį pastebėta, kad jame plūduriuoja šviesiai gelsvos ir žalsvos spalvų priemaišų, fiziologinis skystis skleidžia amoniako tvaiką. Trys žmonės, kurie turėjo kontaktą su moters krauju, nualpo. Ligonė mirė naktį. Beveik iš karto buvo atliktas kūno skrodimas, bet galutiniai rezultatai buvo neaiškus net praėjus 2 mėnesiams po tyrimo. Iškelta prielaida, kad moteris savarankiškai namuose gydėsi dimetilsulfoksidu, kuris kraujyje virto dimetilsulfatu, kai ligoninės darbuotojai atliko gaivinimo procedūrą. Kita prielaida verta konspiracijos teorijos titulo – galbūt į moters kūną buvo suleista ateivio DNR?

 

Antrasis neišgalvotas „X failų“ epizodas – „Kraujas“. Šioje serijoje eksperimentinis baimės toksinas verčia žmones matyti žinutes, liepiančias nusižudyti, skaitmeniniuose ekranuose. Buvęs pašto darbuotojas, pasiėmęs šautuvą, nuvyko prie laikrodžio bokšto koledžo studentų miestelyje. FTB agentas Malderis šiaip ne taip sugeba sulaikyti žmones nuo masinio susišaudymo. Kaip buvo iš tikrųjų? 1966 Charlesas Whitmanas užlipo į 28 Teksaso universiteto bokšto aukštą ir nušovė beveik 40 žmonių. Nusikaltimo tyrėjai jo namuose rado dienoraštį, kuriame žudikas aprašė mintis, kurių jis negalėdavo kontroliuoti. Skrodimas vėliau parodė, kad vyro smegenyse buvo auglys, kuris ir galėjo lemti tokias mintis. O galbūt tai vėl ateivių DNR implantuotas į žmogaus kūną?

 

Trečiasis neišgalvotas „X failų“ epizodas – „Vienu atsikvėpimu“. Šioje serijoje Skali buvo ištikta komos būsenos, todėl negalėjo bendrauti nei su šeima, nei su draugais, esančiais šalia jos. Vienintelė, kuriai tai pavykdavo buvo slaugytoja Oven. Jos dėka moteris atgavo sąmonę. 1991 metais chirurgas Richardas Selzeris, susirgęs legionelioze, patyrė komą ir tokioje būklėje praleido 23 dienas. Paskui atsiminimus apie priešmirtinę patirtį jis aprašė knygoje „Prikelti mirusiuosius“ (Phillipas Finchas „Raising the Dead“). Scenarijaus autorius iš pradžių norėjo, kad šis vaidmuo atitektų Malderiui. Tačiau Gilian laukėsi pirmagimio, kūrėjai norėjo jos personažą išsaugoti, todėl šį vaidmenį ir patikėjo jai. Davidui Duchovny buvo suteikta galimybė daugiau atskleisti savo personažo savybes bei charakterį.

 

Ketvirtasis neišgalvotas „X failų“ epizodas – „E.B.E.“. 1993 Morganas NSO suvažiavime išvydo 3 vyrus, įtikinėjančius praeivių grupelę suplėšyti 10, 20 dolerių kupiūras, nes jose esą vyriausybė implantavo magnetines juosteles, padedančias sekti ir valdyti žmones.

 

Penktasis neišgalvotas „X failų“ epizodas – „Ledas“. Šioje serijoje FTB slaptieji agentai Malderis ir Skali išvyko tirti paslaptingų mirčių Aliaskoje. Siužetą įkvėpė straipsnis žurnale „Mokslo naujienos“ (angl. „Science News“), kuriame buvo rašoma panašią tyrėjų komandą, kuri ledu apkaustytoje Grenlandijos tundroje aptiko 250000 metų daiktų ir liekanų.