Ką iš tiesų slepia juros periodas? Jura – tai antrasis mezozojaus eros periodas, prasidėjęs prieš 199,6 milijonus metų ir baigęsis prieš 145,5 milijonus metų. Prieš jurą buvo triaso, o po jos – kreidos periodai, iš kurių antrasis, be abejo, įspūdingiausias.

 

"juros periodas"

Per juros periodą skilo vientisas žemynas Pangėja į Lauraziją ir Gondvaną. Iš šiaurinės pusės arba Laurazijos vėliau atsiskyrė Šiaurės Amerika ir Eurazija, suformuodama centrinį Atlanto baseiną ir Meksikos įlanką. Nuo pietinės pusės arba Gondvanos vėliau atsiskyrė Antarktida, Madakaskaras, Australija, taip pat Afrika ir Pietų Amerika. Didysis skilimas ir temperatūrų skirtumai skirtingose žemyno dalyse lėmė roplių, ypač dinozaurų, pasiskirstymą ir paplitimą. Juros periodo pradžioje pradėjo rastis augalija, daugiausiai samanos pelkėtose, drėgnose vietovėse, taip pat paparčiai, kai kurie medžiai ir krūmai.

 

1993 metais Steveno Spielbergo režisuotame filme „Juros periodo parkas“ teigiama, kad šiame laikotarpyje ropliai buvo dominuojanti gyvybės forma. Šiems gyvūnams pavyko evoliucijoje pralenkti varliagyvius. Ropliai turėjo geriau išvystytą kaulų ir raumenų sistemą, reikalingą judėjimui ir pusiausvyros išlaikymui. Juros periode gyveno didžiausi per visą istoriją gyvūnai – dinozaurai. Sausumoje dinozaurų patelės dėdavo kiaušinius, pripildytus amniono skysčio, kuriame gyvendavo ir misdavo jaunikliai iki išsiperėjimo.

 

Milžiniški dinozaurai sauropodai išsiskyrė ilgais kaklais ir masyviomis uodegomis, kurios padėdavo išlaikyti pusiausvyrą. Daugelis dinozaurų, pavyzdžiui, brachiozaurai buvo milžiniški. Jų ilgis siekė virš 23 metrus, svoris – 100 tonų ir daugiau. Šie milžinai – didžiausi kada nors Žemės paviršiumi vaikščioję gyvūnai. Palyginus su kūnu, dinozaurų kaukolės yra gana nedidelės, šnervės aukštai, netoli akių. Tokios mažos kaukolės reiškia, kad dinozaurai taip pat turėjo labai mažas smegenis. Tačiau tai jiems nesutrukdė išplisti po visus žemynus ir būti patiems galingiausiems gyvūnams. Sauropodų fosilijų rasta visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Kiti žymūs juros periodo dinozaurai: paukščiadubenis stegozauras ir skraidantys pterozaurai.

 

Juros periode buvo žolėdžių ir plėšriųjų dinozaurų. Vieni iš labiausiai paplitusių Šiaurės Amerikoje plėšriųjų dinozaurų buvo alozaurai. Daugybė sveikų jų griaučių rasta Jutos Valstijoje, JAV. Kurį laiką buvo manoma, kad alozaurai yra artimai susiję su kita dinozaurų rūšimi – tiranozaurais, tačiau vėliau buvo įrodyta, kad juos siejantis ryšys yra labai tolimas. Alozaurai buvo šiek tiek mažesni, turėjo ilgesnį žandikaulį ir trumpesnes priekines galūnes, todėl turėjo vaikščioti ir bėgioti tvirtesnėmis ir masyvesnėmis užpakalinėmis galūnėmis. Nėra žinoma, kaip greitai jie galėdavo bėgti.

 

Manoma, kad alozaurai negalėjo nudobti kitų žolėdžių dinozaurų. Greičiausiai jie misdavo jaunikliais, ligotais, sužeistais ir senais gyvūnais, kuriuos pavykdavo lengvai pagauti priekinėmis galūnėmis, suplėšyti į gabalus nasrais ir paskui nuryti.

 

Nors dinozaurai juros periode buvo dominuojantys gyvūnai, tačiau tikrai ne vieninteliai. Pirmieji žinduoliai buvo nedideli žolėdžiai bei vabzdžiaėdžiai ir negalėjo konkuruoti su milžiniškais ropliais. Į kirstuką panašus gyvūnas, lotynų kalba vadinamas Adelobasileus laikomas seniausiu žinduoliu pasaulyje nuo triaso periodo pabaigos.

 

2011 metų rugpjūtį Kinijos mokslininkai paskelbė radę naują gyvūną, lotynų kalba vadinamą Juramaia. Šio nedidelio gyvūno atradimas svarbus tuo, kad jis laikomas placentinių žinduolių protėviu. Tai gali reikšti, kad žinduoliai evoliucionavo gerokai anksčiau negu buvo manoma iki šiol.

 

Jūrų gyvūnija juros periode taip pat buvo įvairi ir įspūdinga. Didžiausi ir galingiausi jūros plėšrūnai buvo pleziozaurai. Jie turėjo platų, masyvų kūną, ilgus kaklus ir pelekų formos galūnes. Ichtiozauras – tai 10 – 13 metrų roplys žuvies kūnu. Tyrėjai mano, kad ichtiozaurai galėjo būti vieni iš pirmųjų gyvūnų, kurie patys išnešiodavo ir pagimdydavo jauniklius. Tai patvirtina rastos fosilijos, kurių viduje matyti mažesni gyvūnai. Vandenyse taip pat plaukiojo galvakojai, šiuolaikinių kalmarų protėviai, taip pat rajų ir ryklių pirmtakai. Pačias gražiausias jūrų fosilijas – suakmenėjusias spiralės formos kriaukles paliko prieš milijonus metų išnykę amonitai –  vieni iš pirmųjų galvakojų moliuskų.