Feromonai – paslaptingi kvepalai, darantys magišką įtaką priešingai lyčiai. Kodėl mokslininkams staiga parūpo, kad žmonės dezodorantais, kvepalais ir kvapiaisiais vandenimis neužgožtų natūralaus kūno kvapo? Negi feromonai toks galingas ginklas, prieš kurį nublanksta visos moteriškos grožio gudrybės ir vyrų pasitikėjimas savimi bei charizma? Apie feromonų galią ir poveikį dažnai diskutuojama.

 

Anot mokslininkų, kiekvieno žmogaus kvapas yra unikalus ir skirtingai suvokiamas priešingos lyties asmenų pasąmonėje. Ne taip seniai atrastas cheminis junginys androstenonas – vyriški feromonai yra nejuntamas pačių vyrų, tačiau į jį labai jautriai reaguoja priešingos lyties atstovės. Iš šios medžiagos buvo pagaminti pirmieji cheminiai feromonai.

 

Afrodiziakai arba feromonai yra ypatingai lakios medžiagos, kurias išskiria vyrų ir moterų organizmas, kaip seksualinio susijaudinimo, aktyvumo ir patrauklumo signalą.

 

Vyriški feromonai yra androsterolis, o moteriški – kopulinas. Kiekvieno žmogaus feromonų koncentracija yra skirtinga, todėl, nors pats asmuo to nejaučia, jis skleidžia unikalų ir nepakartojamą kvapą. Feromonai – ne tas pats, kas kūno ar prakaito kvapas. Šias medžiagas užuodžia šunys ir pagal jas gali susekti tam tikrą asmenį. Nėra nei identiškų pirštų antspaudų, net tokio paties feromonų kvapo.

 

Dauguma žinduolių ant nosies viršaus turi liauką, vadinamą vomeronazaliniu organu. Manoma, kad ji padeda nustatyti feromonus ir sužadina seksualinį susijaudinimą. Nėra įrodyta, kad žmonės taip pat turi tokią liauką. Bent jau kol kas neįmanoma pasakyti, ar žmonės tikrai nesąmoningai reaguoja į skleidžiamus feromonus.

 

Sakoma, kad vanilės cheminė struktūra yra labai panaši į feromonų, nors poveikis nėra ištirtas.