Japonija visame pasaulyje garsėja sakurų sodais, karališkaisiais rūmais, pasiekimais elektronikos srityje ir savitomis tradicinėmis ceremonijomis, todėl ši šalis lankytojus traukia labai įvairiais ir įdomiais pasiūlymais. Per kelias savaites neįmanoma susipažinti su visa Tekančios Saulės šalies kultūra ir gamta, todėl prieš išvykdami kruopščiai suplanuokite maršrutą, aiškiai nuspręsdami, ką norėtumėte aplankyti.

Himedži pilis

Išverstas pavadinimas reiškia Baltojo garnio pilį, nes savo išvaizda primena paukštį, sklandantį išskleistais sparnais. Statinį sudaro vienas pagrindinis ir trys šalutiniai bokštai su įspūdingais daugiasluoksniais stogais. Himedži pilis, stūksanti Himedži mieste nuo XVII a., pati pirmoji Japonijoje buvo pasirinkta UNESCO saugomu žmogiškojo paveldo objektu, ir ne be reikalo! Pradedant nuo kalno papėdės, kur stovi pagrindinis bokštas, pilis nuostabia spirale tęsiasi palei trilinką griovį, o pastato išplanavimas laikomas talentingiausiu Japonijos pilių architektų darbu.

Didysis Buda

Todaidžio šventykla Naroje, kurią pastatė imperatorius Šomu, buvo visų oficialių Japonijos budistų šventyklų centras. Nors kelių karų metu pastatas buvo apgadintas, pagrindinė salė išliko nepaliesta ir iki šiol išlaikė didžiausio medinio statinio pasaulyje statusą – jos priekinio fasado plotis siekia 57 metrus, o aukštis – 47,5 metro. Viduje sėdi nacionalinė vertybė – didžiulė 15 metrų aukščio ir 499 tonų svorio bronzinė Didžiojo Budos (Daibutsu) statula. Šio Budos skulptūrą sukūrė Kuninaka no Kimimaro, o oficiali statulos atidengimo ceremonija įvyko 752 metais.

Todži šventykla

Ši šventykla buvo pastatyta VIII–XVII a. rytinėje Kioto miesto kalvos dalyje, tarp pačių gražiausių Japonijos sodų, šiogūno Ašikagos Jošimasos iniciatyva. Šis vyras nepasižymėjo kompetencija politikos srityje, tačiau jis dievino arbatos gėrimo ceremoniją ir sodus, todėl savo laiku buvo laikomas pačiu svarbiausiu meno gynėju ir patronu.

 

Daisetsu kalnas

Jį rasite Hokaide, Daisetsu nacionalinio parko centre, kur jis užima garbingą vietą didžiausiame Japonijoje Išikari kalnyne. Šis kalnas yra vulkaninės kilmės ir žavi lankytojus įspūdingais ugnikalnių krateriais, pelkėtomis lygumomis, snieguotais slėniais, kalnų gėlėmis ir senais spygliuočių miškais. Tinkamiausias laikotarpis aplankyti šį gamtos kampelį, 1934 m. pavadintą nacionaliniu parku, – birželio–rugsėjo mėnesiais.

 

Vaivorykštės tiltas

Tokijo uostą kerta kabantysis 918 m ilgio tiltas. Atstumas tarp dviejų pagrindinių bokštų – 570 metrų. Tiltą sudaro dvi dalys – viršutinė, kuri naudojama kaip greitkelis, ir apatinė – kaip įprasta gatvė su šaligatviais, o šalia nutiesti automatinio traukinio, vadinamo „Yurikamome“ (žuvėdra), bėgiai.

 

Įdomūs faktai apie Japoniją

  •  Žalia jautienos mėsa yra populiariausias japonų patiekalas.
  • Dauguma japonų porų Kalėdas švenčia taip, kaip Vakaruose švenčiama Valentino diena.
  • Daugiau nei 70 % Japonijos paviršiaus sudaro kalnai, tarp kurių yra du šimtai ugnikalnių.
  • Religijai šioje šalyje nėra skiriamas didelis dėmesys, nemažai pačių japonų negalėtų pasakyti, kuo skiriasi šintoizmas nuo budizmo.
  • Aukščiausiame Japonijos kalne Fudži yra veikiantis ugnikalnis.
  • Šalyje egzistuoja keturios skirtingos rašymo sistemos.
  • Nacionalinis Japonijos sportas yra sumo, tačiau populiarus ir beisbolas.
  • Kai naudositės tualetu japonų namuose, jums greičiausiai prireiks specialių tualeto šlepečių, kad vėliau nepriterštumėte likusios namų dalies.
  • Japonijoje kasmet įvyksta apie pusantro tūkstančio žemės drebėjimų.
  • Japonija yra didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje.
  • Palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis, Japonijoje vidutinė gyvenimo trukmė yra pati ilgiausia.
  • Tokijuje esantis Tsukidži turgus yra didžiausias jūros gėrybių (daugiausia žuvies) turgus pasaulyje.
  • Kaip atsiprašymo ženklą senovėje vyrai skusdavo galvas plikai.
  • Senovėje moterys nusikirpdavo plaukus, kai išsiskirdavo su mylimu vaikinu.
  • Žodis „karaokė“ japoniškai reiškia „tuščias orkestras“.
  • Senovės Japonijoje moterys laikydavosi tradicijos juodai dažytis dantis, nes balti dantys buvo laikomi bjauriais. Ši tradicija gyvavo iki pat XIX a.

 Japonijos kultūra

Japonijoje išlaikyta specifinė arbatos ruošimo ir gėrimo ceremonija, kuriai didelę įtaką padarė dzenbudizmas. Šiais laikais arbatos ceremonija laikoma hobiu, o japonai, besidomintys savo šalies kultūros tradicijomis, lanko specialias pamokas, kur mokosi šio meno. Arbatos ceremonijos vyksta tradiciniu būdu išpuoštuose kambariuose bendruomenės centruose arba privačiuose namuose. Ceremonijos metu kiekvienas atskiras judesys turi savo reikšmę ir prasmę bei turi būti atliekamas ypač preciziškai. Arbatai naudojama žalioji arbata miltelių pavidalu.

Geišos – tai profesionalios svečių linksmintojos, mokančios daugybę tradicinių Japonijos menų rūšių, pavyzdžiui, šokti ir muzikuoti, taip pat bendravimo meno. Geišų rasite keliuose Japonijos miestuose, įskaitant Tokiją ir Kanazavą. Tačiau geriausia ir prestižiškiausia vieta išvysti autentiškų geišų – buvusi Japonijos sostinė Kiotas. Šios moterys gyvena specialiuose namuose geišų rajonuose. Kiote merginos pradedamos ruošti būti geišomis apie 15-uosius gyvenimo metus, įgijusios pakankamai žinių ir įgūdžių, jos egzaminuojamos. Atsiskleidus talentui ir nepraradus ryžto toliau eiti šiuo keliu merginos tampa maiko (geišos mokinėmis), o po kelerių metų pagaliau ir pačios tampa geišomis.

 

Sostinė Tokijas

Valstybės vadovai Imperatorius Akihito, ministras pirmininkas Yoshihiko Noda

Plotas Iš viso: 377 873 km² Vandens (%): 0,8

Gyventojai 2010 m. (apsk.) 126 804 433 Tankis: 337,6 žm./km²

Valiuta Jena

Nepriklausomybė Valstybės įkūrimo diena – 660 m. pr. m. e. vasario 11 d. Konstitucija – 1947 m. gegužės 3 d.