Šiuolaikinės technologijos prieš kelis dešimtmečius atrodė tarsi fantastiniai pasakojimai. Mūsų proseneliai net negalėjo įsivaizduoti, jog kada nors galėsime bendrauti per atstumą, važinėsime hibridiniais automobiliais, o mūsų namus tvarkys robotai. Šiandien mums dar keistai atrodo futuristų prognozės sukurti minčių skaitytuvą, tatuiruotes-kompiuterius ar „protinguosius“ namus. Keistenybės tai ar būsima realybė, paaiškės netolimoje ateityje.

Robotai vietoj žmonių

Šiandien sukurta daugybė robotų, kurie ne tik tvarko namus, bet ir gamina maistą, šoka, dainuoja ir pan. Tokijo universiteto JSK robotų laboratorijos mokslininkai sukūrė robotą vardu Kojiro. Šis robotas unikalus dėl savo skeleto struktūros, kuri primena žmogaus: jis gali judėti, lenktis, suktis taip, kaip mes – per stuburą. O sukurtas jis tam, kad padėtų žmonėms tvarkytis buityje. Kitas šio universiteto mokslininkų tikslas – sukurti robotą, kuris atneštų pusryčius į lovą.

Prieš dvejus metus Kinijos inžinieriai sukūrė robotą, galintį prižiūrėti ir slaugyti vienišus senukus. „Elektroninė auklė“ – tai žmogaus figūros ir ūgio (1,60 m) robotas, galintis paduoti seneliams valgį ir vaistus, perspėti apie neužsuktus vandens kranus ar dujų degiklius, dainuoti kartu su šeimininkais ir žaisti su jais šachmatais. Japonai jau kuria robotus, kurie pakeis podiumo manekenes ir demonstruos drabužius, statys namus, o prireikus galės suteikti seksualines paslaugas. Žodžiu, ateityje robotai galės bemaž atstoti žmogų – tik jie neturės jausmų. O galbūt kada nors turės ir juos…

 

Ateities vizija

Pažvelgti į ateitį visuomet smalsu, ką jau kalbėti apie ateities technologijas. Pavyzdžiui, dizaineriai ir futuristai ateities vonios kambarį vaizduoja kaip įmantrių ir modernių technologijų kupiną laisvalaikio kambarį: dušo užuolaidose turėtume skaityti naujienas, žiūrėti mėgstamas laidas ar filmus, grindimis vaikščioti lyg šiltu pajūrio smėliuku. Ir tai dar ne viskas. Ateities vonios kambariuose turėtume rasti interaktyviuosius veidrodžius, kurie suteiks patarimų, kaip pasidaryti makiažą, ar paskambinti draugams vaizdo skambučiu. Mažai tikėtina vizija – ateities vonios kambario sienos geba transformuotis į kriauklę, čiaupą ar klozetą tik jų pririekus.

„Intel“ inžinieriai žada dar daugiau: iki 2020 m. į smegenis savanoriškai bus implantuojami lustai, kurie pakeis kompiuterių klaviatūras ir peles, perjunginės televizijos kanalus, rinks reikiamus telefonų numerius ir naršys po internetą. Dirbti su kompiuteryje esančiais dokumentais ar naršyti po interneto tinklalapius bus galima be klaviatūros, pelės ar kitų manipuliatorių – tam pakaks smegenų signalų.

Antai „Google“ valdybos pirmininkas Erikas Šmidtas įsitikinęs, jog šiandien žmonės vis dar tarnauja technologijoms, tačiau netolimoje ateityje technologijos turėtų pradėti tarnauti žmogui. Anot jo, ateityje mobilieji telefonai rūpinsis žmonėmis: pagelbės susidūrus su sveikatos problemomis, prireikus padės apsipirkti, išsirinkti įdomiausius renginius ir t. t.

Neigiama technologijų pusė
Kad ir kaip viliojančiai skambėtų futuristų piešiamos ateities technologijų vizijos, vis dėlto yra ir kita, ne tokia patraukli medalio pusė. Kai kurios naujausios technologijos žmogų pamažu paverčia tingia ir mažiau mąstančia būtybe, o kai kurios net kenkia sveikatai. Išmaniųjų telefonų trimačio vaizdo ekranai kenkia akims ir gali sukelti galvos skausmą. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos gali sukelti vėžį. Medikai įspėja žmones dėl odos problemų, kurie dirbdami nešiojamąjį kompiuterį laiko ant kelių. Nustatyta, kad ilgesnį laiką kompiuterį laikant prie odos gali išsivystyti vadinamasis „apskrudusios odos sindromas“ – išbėrimas, kuris atsiranda dėl pastovaus šildymo. Priklausomybė nuo interneto skatina depresiją, mobilieji telefonai pažeidžia atmintį, soliariumai gali sukelti odos vėžį… Liūdniausia, kad šis sąrašas didėja atsiradus kiekvienai naujai technologijai.

Koks žmogus be technologijų?


Įdomu, kaip pasikeistų žmogaus gyvenimas, jei nebeliktų mobiliųjų telefonų, kompiuterių, interneto, televizorių ir kitų kasdien naudojamų technologijų? Atsakymas gana drąsus: žmogus turėtų iš naujo mokytis gyventi, keisti savo įpročius, laisvalaikį, buitį – viską, prie ko buvo pripratęs. Pagal atliktas apklausas be telefono ir kompiuterio trečdalis žmonių galėtų ištverti vos porą dienų ir tik mažas procentas pasiryžtų be technologijų išbūti visą mėnesį. Mėgstantieji vakarus leisti prie televizoriaus sunkiai įsivaizduoja tą laiką galintys praleisti skaitydami knygas, žaidimų fanatikai nesutiktų kompiuterių keisti į dėliones, o namų šeimininkės, įpratusios prie virtuvinių kombainų, skalbyklių ir indaplovių, šių technologijų nieku gyvu neatsisakytų…

Faktai ir įdomybės

  • Laikraščio „The New York Times“ žurnalistams pavyko sužinoti, kad kompanija „Google“ turi slaptą laboratoriją, dar žinomą kaip „Google X“. Joje neva kuriamos ateities technologijos: internetu valdoma namų buitinė technika, krovinių pristatymas į kosmosą ir pan.
  • Ateityje nebereikės kvepintis, nes yra sukurti prarijami kvepalai. Tai kapsulė su sintetinėmis kvapiosiomis molekulėmis, kurios panašios į natūralias riebalų molekules, esančias žmogaus kūne. Kai šios molekulės susijungia su fermentais, kvapiosios molekulės išsiskiria į odos paviršių prakaituojant.
  • Psichologai tvirtina, kad dėl šiuolaikinių technologijų vaikų kūrybinis potencialas daug mažesnis ir dėl to jiems sunkiau save išreikšti.
  • Vaikai ištisas dienas žiūrėdami televizorių ar žaisdami kompiuterinius žaidimus praranda gebėjimą susitelkti, jiems sunkiau sekasi mokslai.
  • Kai kuriose studijose tvirtinama, kad priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų ir interneto labai panaši į kitas priklausomybes: narkomaniją, alkoholizmą ir pan.
  • Kaip teigė Šv. Bonaventuros universiteto Niujorke profesorė daktarė Kimberli Young, priklausomybė nuo interneto panaši į psichologinius valgymo sutrikimus – anoreksiją, bulimiją.
  • Pasak nepriklausomos Jungtinės Karalystės ryšių reguliavimo tarnybos „Ofcom“, statistinis britas 45 % viso aktyvaus laiko praleidžia naudodamasis vienomis ar kitomis technologijų priemonėmis.
  • Technologijų dešimtukas, sukurtas per pastaruosius 30 metų: interneto ryšys, nešiojamieji ir asmeniniai kompiuteriai, mobilieji telefonai, elektroninis paštas, DNR tyrimai, magnetinis rezonansas, mikroprocesoriai, optinis pluoštas, programinė biuro įranga, neinvazinė lazerinė chirurgija.