Iki šiol spėliojama, kas yra tamsiojoje mėnulio pusėje. Tai, kas yra nežinoma, gąsdina labiausiai. Tikriausiai dėl to tiek legendų, mistinių istorijų, net dainų sukurta apie tą Žemės palydovo pusę, kurios žmonija nemato. Kas jame slypi? Galbūt slapta ateivių bazė?

 

Žemės gyventojai, pažvelgę į dangų, visada mato tą pačią mėnulio pusę. Taip yra dėlto, kad Mėnulis aplink savo ašį apsisuka per tiek laiko, per kiek apsisuka aplink Žemę. Mėnulis yra šiek tiek pasviręs. Per milijonus metų gravitacinės jėgos sulėtino jo sukimąsi, todėl į Žemę visada būna atsisukęs tik viena puse. Nematomoji mėnulio dalis vadinama tamsiąja puse, nors iš tikrųjų jai tenka tiek pat Saulės šviesos, kaip ir matomai daliai.

 

Visa, kas nežinoma, yra paslaptinga. Kai 1959 metais sovietų erdvėlaivis „Luna 3“ pirmą kartą praskrido ir nufotografavo tolimąją mėnulio dalį, atsirado daugybė teorijų ir spėliojimų, kas joje galėtų būti. Pirmosios nuotraukos buvo neryškios ir prastos kokybės, tačiau galima buvo spėti, kad Mėnulio Žemė ir šioje pusėje yra negyvenama.

 

Ufologai iki šiol įsitikinę, kad nematomoje Mėnulio pusėje yra įsikūrusi nežemiškų būtybių bazė. Manoma, kad Mėnulyje gyvena ateiviai, atvykę iš kitų tolimų planetų, už Saulės sistemos ribų. Mėnulyje jie yra įsikūrę mokslininkų bazę reguliariems vizitams į Žemę. Ši vieta tiesiog ideali ateiviams, nenorintiems, kad apie jų buvimo vietą sužinotų Žemės gyventojai.

 

Vieni mano, kad tai miražas, kiti įsitikinę, kad tai tikra teisybė. Vieningos nuomonės, matyt, dar ilgai nebus. Kai kuriose „NASA“ nuotraukose užfiksuotos neva milžiniškos ateivių bazės tamsiojoje mėnulio pusėje. 1994 metais JAV karinis jūrų laivynas dviem mėnesiams išsiuntė į misiją Mėnulyje satelitą „Klementina“. Misijos metu satelitas padarė beveik 2 milijonus nuotraukų, kurias iš tiesų galima interpretuoti labai įvairiai.

 

Iki šiol nėra žinoma, kokia iš tikrųjų yra situacija Mėnulyje. Galbūt tą išsiaiškinti padėtų dar viena žmonių misija į gamtinį Žemės palydovą?