Atonas – vienintelė vieta Žemėje, į kurią moterims uždrausta įkelti koją. Nors šventasis kalnas yra skirtas Dievo Motinai, Mergelei Marijai. Atono kalnas – autonominę valdžią turintis pusiasalis Graikijos šiaurės rytuose. Daugybę amžių čia traukia ortodoksų piligrimai. Ypač jų padaugėjo Graikijoje kilus ekonominei krizei. Gyventojai, tik stipriosios lyties atstovai, į Atono kalną pradėjo traukti ieškodami ramybės ir paguodos.

 

"šventasis Atono kalnas"

Kiekvienas rytas šventajame Atono kalne prasideda nuo rago pūtimo. Po to kažkas pradeda kapoti malkas šalia bažnyčios. Viduramžių perkusijos instrumentas, simantronas, pažadina visus miegančius ir kviečia keltis į rytines religines apeigas. Keletas abitais apsisiautusių barzdotų vyrų vaikšto lauke. Ketvirtą valandą ryto dar visiškai tamsu, girdisi tik cikadų čirpimas.

 

Po kelių minučių skituose arba vienuolių gyvenamosiose patalpose įžiebiamos aliejinės lempos. Koplytėlėje beveik niekada nebebūna laisvų sėdimų vietų. Čia sėdi ir gieda vienuoliai bei piligrimai Graikijos, Rusijos ir Rumunijos. Vienuoliai naktį miega asketiškose lovose, gyvena be elektros ir šilto vandens. Vienuoliai valgo du kartus per dieną. Pirmasis dienos valgymas tetrunka 10 minučių, antrasis – lygiai tiek pat. Vienuolyno gyventojai visiškai nevartoja mėsos, o valgant draudžiama kalbėtis – tik vienas vienuolis, kitiems valgant, skaito šventuosius raštus.

 

Atonas laikytas šventa vieta dar prieš krikščionybę. Čia buvo pastatytos šventyklos Apolonui ir Dzeusui. Atonas buvo vienas ir titanų, kuris susikovęs su dievais sviedė milžinišką akmenį. Nukritęs ant žemės jis tapo kalnu ir buvo pavadintas šio titano garbei.

 

Atonas oficialiai laikomas Graikijos teritorija, tačiau iš tikrųjų tai – vienintelė pasaulyje nepriklausoma vienuolių respublika. Graikijoje ji turi autonominį statusą. Vienuolių respublikos sostinė – Karijos.

 

Nors Atone daugiausiai gyvena dvasininkų, tačiau yra ir pasauliečių. Tai gubernatorius, policijos pareigūnai, pašto darbuotojai, prekybininkai, amatininkai, medicinos ir banko darbuotojai. Gubernatorių paskiria Graikijos užsienio reikalų ministerija. Jis yra atsakingas už saugumą ir tvarką Atono kalne.

 

Pirmąjį didelį vienuolyną 963 metais įkūrė Atanazas Atonietis. Šiandien Atanazo Atoniečio įkurtas pastatas žinomas kitu pavadinimu, kaip Didžiosios Lauros vienuolynas.

 

Atonas skirtas Mergelei Marijai. Legenda byloja, kad sulaukusi 48-erių metų Dievo Motina, gavusi Šventosios Dvasios malonę, išvyko į Kiprą. Tačiau kilo audra ir laivas netikėtai atplaukė į Atono įlanką. Klausydamiesi Mergelės Marijos pamokslų vietiniai patikėjo Jėzumi Kristumi ir priėmė krikščionybę. Nuo tada ji laikoma Atono vienuolių bendruomenės globėja.

 

Legenda pasakoja, kad tuomet, kai Mergelė Marija atvyko į šią žemę, Dievas jai padovanojo Atono kalną. Ir nors vieta, vadinama „Mergelės Marijos sodais“ buvo paskirta pačiai tyriausiai iš visų moterų, į ją visos kitos moterys yra neįleidžiamos. Į sodus neįleidžiami net jokie moteriškos lyties gyvūnai, išskyrus kates. Europos Sąjunga norėjo panaikinti šį draudimą, tačiau vienuoliai Europos komisarams pamojavo tūkstančio metų senumo dokumentu, kuriame jiems amžinai pažadėtas Atono kalno suverenumas. Vienuoliai neprivalo klausyti jokių pasauliečių valdžios nurodymų. Jie gyvena atskiroje respublikoje ir, regis, net kitame laikmetyje. Tačiau išorinio pasaulio ignoravimas žavi daugelį piligrimų. Įdomu, kad čia traukia ne tik pamaldieji. Daug graikų atranda Atoną, kaip vietą, kurioje gali pamiršti šalį kamuojančią krizę.

 

Atono kalno vienuolynai suskirstyti pagal griežtą hierarchiją. Pirmoje vietoje – Didysis Lauros, o paskutinėje – Konstamonito vienuolynas.

 

Pati brangiausia šventajame Atono kalne saugoma relikvija Axion Esti ikona arba Virgin Mary Portaitissa (liet. „Vartų saugotoja“). Tikima, kad šis paveikslas yra stebuklingas. Nuo 1004 metų jis niekada nebuvo perkeltas į kitą vietą. Legenda byloja, kad kol jis ten bus, šventasis Atono kalnas bus nesunaikinamas. O jeigu paveikslas bus pamestas – tai Dievo ženklas, kad artėja apokalipsė.