Šv. Velykos yra viena svarbiausių švenčių viso pasaulio krikščionims. Kristaus prisikėlimo diena kiekviename pasaulio krašte išsiskiria unikaliais papročiais ir tradicijomis, pavyzdžiui, daugelyje krikščioniškų šalių šv. Velykų simboliu laikomas Velykų zuikutis, bet Prancūzijoje šventės simbolis – žuvis ir varpeliai. Rytų Europos šalyse vis dar labai svarbi šv. Velykų dalis – kiaušinių marginimas.

 

Krikščioniškos šv. Velykų tradicijos persipynusios su pagoniškomis. Pagoniškose kultūrose kiaušinis yra naujos gyvybės simbolis. Atėjus krikščionybei, Velykų kiaušiniai buvo sutapatinti su Jėzaus prisikėlimu ir pasirodymu iš kapo. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad kiaušinius margindavo jau XIII amžiuje, o gal net dar anksčiau.

 

Kiaušiniai tapo šv. Velykų maistu galbūt todėl, kad per Gavėnią – tai buvo vienas iš draudžiamo maisto. Kiaušiniai tapo atgailos ir pasninko pabaigos simboliu. Šią dieną kaimo vaikai eidavo kiaušiniauti, rengdavo margučių ridenimo varžybas. Yra manančių, kad kiaušinių ridenimas turi simbolinę reikšmę krikščioniškoje tradicijoje. Margučių ridenimas – tai simbolis, reiškiantis, kad akmuo nuo Kristaus kapo buvo nuridentas.

 

Stačiatikiai Viduriniuose Rytuose ir Graikijoje kiaušinius tradiciškai dažo raudonai, nes ši spalva simbolizuoja Kristaus kraują. Armėnijoje šią dieną namai išpuošiami tuščiaviduriais, išpūstais kiaušiniais, dekoruotais Kristaus, mergelės Marijos ar kitų šventųjų veidais. Vokiečiai Didįjį ketvirtadienį dovanoja žalios spalvos kiaušinius, o tuščiavidurius kabina ant medžių ir augalų. Austrijoje tradiciškai kiaušiniai dekoruojami tokiu būdu: kiaušinis apdedamas žolelėmis, augalų stiebeliais, apvyniojamas marle ir išverdamas augaliniuose dažuose. Lenkijoje ir Ukrainoje kiaušiniai dažnai marginami sidabrine ir auksine spalvomis. Šiandien įprastos, Velykinės atvirutės su triušiu atsirado Viktorijos laikų Anglijoje.

 

Anksčiau nauji krikščionys visą Velykų savaitę vilkėdavo baltus drabužius, kurie simbolizavo naują gyvenimo pradžią. Tie, kurie apsikrikštiję seniau, vilkėdavo naujus drabužius, kurie simbolizavo atsinaujinimą. Po šv. Velykų mišių aplink bažnyčią eidavo iškilminga procesija, nešanti nukryžiuotąjį arba šv. Velykų žvakę.