Šv. Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po kovo mėnesio mėnulio pilnaties, ne anksčiau nei kovo 21 dieną. Džiaugsmingos Jėzaus prisikėlimo mišios laikomos, išpuoštose pavasarinėmis gėlėmis ir augalų šakelėmis, bažnyčiose. Tie augalai turi gilią prasmę, susijusią su šv. Velykomis.

  • Lelijų žiedai, prieš išsiskleidžiant, primena trimitą, kuris simbolizuoja Dievą Tėvą, kviečiantį Sūnų Jėzų grįžti namo. Lelijos – tai tyrumo ir išsilaisvinimo nuo nuodėmių, dėl kurių Jėzaus mirė ant kryžiaus, simbolis. Tikima, kad lelija pražysta ten, kur nukrito Jėzaus ašaros, suteikdamos vilties tikintiesiems.
  • Anksti pavasarį pražysta narcizai. Daugiametės gėlės, žydinčios kiekvieną pavasarį, asocijuojasi su Kristaus prisikėlimu. Manoma, kad dieną, kai prisikėlė Dievo sūnus pražydo labai daug narcizų.
  • Tulpė simbolizuoja Jėzaus meilę viso pasaulio žmonėms. Taurės pavidalo žiedai simbolizuoja atgimimą. Tulpės – tai vienos pirmųjų spalvingų pavasario gėlių.
  • Pavasarį žydi blindės (gluosninių šeimos krūmai), kurių žiedus vadiname „kačiukais“. Katalikų bažnyčia šio augalo šakeles laiko prisikėlimo ir nemirtingumo simboliu. Verbų sekmadienį į bažnyčią parapijiečiai neša pašventinti kadagio, beržo ar pražydusių „kačiukų“ šakeles.
  • Smulkiais, dangaus mėlynumo žiedais pražystančios žibuoklės – nuolankumo ir dieviškumo simbolis.