Tikroji Kalėdų senelio istorija prasidėjo nuo šv. Mikalojaus (St Nicholas), gimusio IV amžiuje senoviniame, dabar Turkijos teritorijoje, o tada Graikijoje buvusiame kaime, Patare. Tėvai Mikalojų auklėjo kaip dorą krikščionį, tačiau netikėtai, kilus epidemijai, mirė ir paliko mažametį sūnų našlaičiu.

 

Mikalojus gyveno pagal Jėzaus mokymą: „Parduok tai, ką turi ir paaukok pinigus vargšams“. Visą gyvenimą Mikalojus paskyrė tiems, kuriems jo pagalbos labiausiai reikėjo, skurstantiems ir kenčiantiems. Visą gyvenimą tarnavęs Dievui, dar būdamas jaunas Mikalojus tapo senovinio miesto Miros vyskupu. Visoje šalyje sklido garsas apie Mikalojaus dosnumą, meilę vaikams ir rūpestį jūrininkų bei laivų likimu.

 

Valdant Romos imperatoriui Diokletianui, krikščionys buvo persekiojami dėl tikėjimo. Tuo metu kalėjimai buvo perpildyti vyskupų, kunigų ir diakonų, nebuvo vietos nė tikriems nusikaltėliams. Išėjęs į laisvę 325 metais Mikalojus dalyvavo Nikėjos susirinkime.

 

Mikalojus mirė 343 metų gruodžio 6 dieną Miros mieste, buvo palaidotas katedros koplyčioje, kurioje ant jo kapo pradėjo kauptis šventasis vanduo, turintis gydomųjų savybių, vadinamas „Šv. Mikalojaus mana“. Praėjus 100 metų Mikalojus paskelbtas šventuoju. Todėl gruodžio 6 diena visame pasaulyje minima kaip šv. Mikalojaus diena.