Negi šiais metais daugiau nebebus perkūnijos? Jei tikėti senolių išmintimi, šeštadienį (rugpjūčio 10 dieną) bus paskutinioji Perkūno diena. Daugiau jokių žaibų ir griaustinių, vien pamažu vėstantis oras, rudenėjanti gamta ir ilgėjančios naktys…

 

Lietuvai apsikrikštijus, pagoniška baltų šventė, kai garbinamas vyriausiasis Lietuvos dievas Perkūnas, sutapatinta su šv. Lauryno atlaidais. Kai kur Lietuvoje ši diena vadinama šv. Raulynu. Šv. Laurynas, vargšų globėjas, buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Kaip ir daugelį kitų šventųjų, jį persekiojo ir galiausiai mirtinai nukankino dėlto, kad skleidė krikščionybės idėjas.

 

Pagal žiaurius to meto papročius šv. Laurynas buvo sudegintas gyvas ant grotų virš žarijų. Sakoma, kad šv. Laurynas kiekvieną penktadienį nusileidžia į skaistyklą iš dangaus ir paima vieną sielą. Tikima, kad šv. Laurynas saugo namus nuo gaisrų. Kasmetinis meteorų lietus rugpjūčio mėnesį vadinamas „Lauryno ašaromis“.

 

Kaimo žmonės tikėdavo, kad per šv. Lauryną nevalia vežti šieno, nes galima užrūstinti Perkūną. Taip pat jie manydavo: jei šią dieną nelyja, tai rudenį kils daug gaisrų.