Psichologai teigia, kad sutuoktiniams kartais sveika susipykti: taip iš naujo pažadinamas susidomėjimas vienas kitu. Sąmoningas vengimas ginčų – prasidedančio partnerių abejingumo požymis. Kita vertus, ginčai, barniai griauna santykius. Pyktis juk reikia mokėti! Kaip tai daryti, kad po konflikto jausmai atgimtų iš naujo?

 

Pabrėžtinas tylėjimas

Po ginčo staiga nutilti ir nekalbėti – dažna ir itin erzinanti taktika. Tylinčioji pusė yra įsižeidusi ir pyksta, ignoruoja partnerį, rodo, kad jis nevertas dėmesio. Tylintysis laukia, kol bus užkalbintas ir paprašytas atleisti, tačiau neretai jam atsakoma tokia pat tyla.

Tylėti įsižeidus – vaikiška reakcija. Ankstyvoje vaikystėje tėvų barami ir bijodami jiems prieštarauti nutildavome ir nusisukdavome tikėdamiesi būti suprasti: mus reikia guosti ir pripažinti, jog esame teisūs. Kartais taip elgiasi ir suaugusieji.

Paprastai po kelias dienas ar savaites užsitęsusių nekalbadienių pradedama taikytis. Partneriai daugiau nebegali tverti ausyse spengiančios tylos, todėl vienam pasiūlius taikytis kitas sutinka su palengvėjimu. Abu vengia aptarti nesantaiką sukėlusią problemą ir ji lieka neišspręsta – nugula lyg dar vienas lašas į kantrybės taurę, kuri anksčiau ar vėliau persipildys. Todėl pabrėžtinas tylėjimas – ne išeitis, o aklavietė.

 

Išmintinga tyla

Tylėjimą įsižeidus reikia skirti nuo protingo tylėjimo. Kartais verta užgniaužti besiveržiančius piktus žodžius ir neleisti jiems griauti santykių. Protingai patylėti – tai ne kelias dienas nebendrauti, o užgesinti konfliktą patiriant mažiausią nuostolį. Tylėti išmintinga tol, kol jaučiama nuoskauda, o galvoje sukasi įžeidžiantys epitetai, kurie tik paaštrintų barnį. Bendrauti reikėtų pradėti iš karto, kai šiek tiek atslūgsta įtampa.

 

Bardamiesi problemos neišspręsite

Yra karšto būdo žmonių, kurie į mažiausią smulkmeną reaguoja audringai. Jeigu ir partneris toks pat, kyla barnis. Prisimenamos nuo pasaulio sutvėrimo laikų padarytos klaidos ir blogi poelgiai, kurie suabsoliutinami ir apibendrinami kaip neigiami charakterio bruožai. Kiekvienas bando įpiršti savo požiūrį, kuris laikomas vieninteliu ir teisingu. Abiem atrodo, kad šaukiant vienam ant kito problema bus išspręsta. Tačiau taip nėra. Ginčo tikslas – savojo „aš“ rodymas.

Kilus barniui vienas puola, kitas ginasi, paskui keičiamasi vaidmenimis. Abu negali suprasti kito pozicijos, ieško pasiteisinimų ir dažniausiai jų randa kaltindami. Galų gale abu jaučiasi nepatenkinti: problema lieka neišspręsta ir dar susipykstama. Kartais impulsyviai elgiasi tik vienas partneris – tada barnis tampa monologu. „Geriau dabar išlieti pyktį, negu leisti jam kauptis“, – sako jis. Ir yra neteisus.

Įtūžis išlietas. Bet kam? Mylimam žmogui. Dabar jam perėjo neigiamos emocijos ir prašosi išliejamos. Jeigu antroji pusė taip pat nelaikys pykčio ir jį išlies, susidarys užburtas ratas – barnis nesibaigs.

Iš tikrųjų barnis – blogas santykių aiškinimosi metodas. Svarbiausia – neleisti jam įsiplieksti.

 

Geriausia – konstruktyvus ginčas

Kuo skiriasi paprastas barnis nuo konstruktyvaus ginčo? Visų pirma tuo, kad abu partneriai ginčydamiesi siekia išspręsti problemą ir aptarinėja tik ją, o ne vienas kito savybes. Jeigu problemos esmė – kaip tik tos savybės, kritikuojamas ne asmuo, o jo poelgis. Nesakoma „tu esi blogas“, sakoma „tu pasielgei blogai“. Svarbu aiškiai išreikšti savo požiūrį (partneris nemoka skaityti jūsų minčių) ir leisti kitam išdėstyti savo poziciją (nesistengti atspėti, ką jis galvoja). Labai svarbus konstruktyvaus ginčo požymis – noras išgirsti kito žmogaus nuomonę. Ginčas nesuteikia malonumo, tačiau jis neturi ir gąsdinti. Kuo ramiau gesinsite konfliktus, tuo lengviau išspręsite problemą.

 

Gaisro gesinimo metodai

Jeigu matote, kad ginčas virsta barniu, pabandykite jį gesinti.

Kartais pravartu rasti atpirkimo ožį – pyktį nukreipti į trečią asmenį. Prisiminkite ir paminėkite ką nors, kuo abu esate nepatenkinti, pamatysite – nepasitenkinimas vienas kitu gerokai sumažės.

Partnerį bandykite prajuokinti pantomimos elementais, grimasa, anekdotu „į temą“ ar kokiu netikėtu, bet juokingu poelgiu. Jeigu abu nusijuokėte, barnis baigtas – tegyvuoja taika!

Rimtai susipykus galima išbandyti laiškų metodą. Kartais tai, ką sunku pasakyti, lengviau parašyti. Geriausia laiškus rašyti ranka popieriuje, bet galimi ir elektroniniai laiškai. Nusprendę rašyti laišką, gerai jį apgalvokite. Parašykite, kaip jaučiatės, venkite kaltinimų. Baikite optimistine gaida. Neskubėkite laiško išsiųsti (popierinių laiškų pliusas – nėra lengvai ir greitai pasiekiamo mygtuko siųsti).

Atminkite: savo klaidas pripažįstantys ir atleidimo gebantys prašyti žmonės verti pagarbos.

 

Protingos mintys

  • Juokinga, kad nebėgame nuo savo blogybių, nors tai įmanoma, o stengiamės pabėgti nuo svetimų, nors tai neįmanoma. Markas Aurelijus
  • Kiekvienas girdi tai, ką supranta. J. V. Gėtė
  • Namų barniai ir kregždę iš lizdo išvaro. Lietuvių liaudies patarlė
  • Viskas, ką tu kalbi, byloja apie tave, o ypač tai, ką kalbi apie kitus. P. Valery
  • Iš asmeninių savybių linksmas būdas labiausiai padeda būti laimingiems. A. Šopenhaueris
  • Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti, kaip ir kalbėti. B. Spinoza
  • Žmonės mieliau atleis šmeižtą negu pamokymą. Ž. Polis
  • Deja, žmonės vis ilgiau kalba ir vis trumpiau klausosi. V. Gžeščikas
  • Šeimoje vyksta barnis:

–      Geriau jau aš numirčiau! – šaukia žmona.

–      Aš irgi! – sako vyras.

Tada aš nenoriu, – pareiškia žmona.