Preeklampsija arba preeklamsinė toksemija – tai sutrikimas, pasireiškiantis daliai nėščiųjų. Pagrindiniai preeklamsijos požymiai – aukštas kraujo spaudimas ir padidėjęs baltymų kiekis šlapime. Ligonei dažnai tinsta pėdos, kojos ir rankos. Kartais sutrinka inkstų ir kepenų veikla. Nors paprastai preeklampsija pasireiškia antrojoje nėštumo pusėje, tačiau gali prasidėti ir anksčiau.

 

Negydoma preeklampsija gali komplikuotis į eklampsiją ir sukelti pavojų kūdikio ir nėščiosios gyvybei. Kai kurios moterys, sergančios preeklamsija gali nejusti jokių simptomų. Tokiu atveju liga nustatoma, atliekant reguliarius medicininius patikrinimus. Sunkesniais ligos atvejais jaučiami tokie simptomai: galvos skausmas, suprastėjusi rega, rėmens skausmas, pykinimas ir vėmimas, dusulys, tinimas, sąmonės praradimas.

 

Nėščiųjų preeklamsija medicinoje žinoma jau 150 metų, tačiau tikslios jos priežastys iki šiol neišsiaiškintos. Manoma, kad sutrikimas dažniau pasireiškia moterims, kurių motinos ar seserys sirgo nėščiųjų preeklampsija. Jei per vieną nėštumą nustatoma preeklampsija, labai didelė tikimybė, kad ši būklė pasikartos ir per kitą.

 

Į preeklamsiją linkusios moterys, gimdančios pirmą kartą, paauglės nėščiosios, moterys virš 40 metų, dvynukų ar trynukų besilaukiančios moterys. Taip pat linkusios sirgti moterys, kurių spaudimas buvo aukštas prieš nėštumą, kurios turi antsvorio, serga diabetu, inkstų ligomis, vilklige ar reumatiniu artritu.

 

Manoma, kad preeklamsijos išsivystymui įtakos turi placenta. Per placentą kūdikis gauna gyvybiškai svarbų deguonį ir maistingąsias medžiagas. Preeklamsija ištinka tas moteris, kurių placentos kraujagyslės yra nevišiškai išsivysčiusios.

 

Sunki preeklamsijos būklė gydoma ligoninėje. Jei nėščiajai pasireiškia lengvos preeklampsijos forma, gydytojai skiria aspiriną, vitaminus C ir E. Preeklamsijos simptomai turėtų praeiti, praėjus vienai ar šešioms savaitėms po gimdymo.