Cepelinai, bulvių plokštainiai su riebiais padažais, dešrelės, mieliniai blynai, kotletai su riebiais padažais, saldūs gėrimai, batonas su dešra – tai valgiaraščio pagrindas daugiau nei 20 metų esantis darželiuose ir mokyklose. Nors teisės aktų labirintuose situacija keitėsi jau daugiau nei 5 metus, bet realių pokyčių faktiškai neįvyko. Minint Pasaulinę maisto dieną iniciatyva „Sveikatai palankus” pristato sveikatai palankių valgiaraščių ir technologinių kortelių knygą, kad vaikų maitinimas pagaliau išliptų iš tarybinių marškinėlių.

 

Frame of vegetables, healthy or vegetarian concept, top view, copy space

 

Daugelis vaikų maitinimo organizatorių sakytų, jog jų valgiaraščiai suderinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, atitinka kalorijų kiekį ir teisės aktus. Tačiau iniciatyvos „Sveikatai palankus” vadovė Raminta Bogušienė sako, kad tiek pat kalorijų gali turėti sveikatai palankus maistas ir nepalankus, bet pirmasis turės žymiai daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, vertingų riebalų r., mažiau druskos, pridėtinio cukraus, daugiau skaidulinių medžiagų, o nepalankus sveikatai gali ne tik to neturėti, bet ir būti užterštas kancerogeninėmis medžiagomis. Jei tokių patiekalų turime vaikų valgiaraščiuose daugumą, – tai vaikų maitinimas tampa nepalankus sveikatai.

 

„Nuo 2018 m. sausio 1 d. visos ugdymo įstaigos privalės keisti valgiaraščius tiek mokyklose, tiek darželiuose, nes įsigalioja sumažintos kalorijų normos, bet siūlome keisti iškart į sveikatai palankius valgiaraščius, nes vaikų maitinimo teigiami reglamentavimo pokyčiai ant slenksčio ir tikimasi, kad dar šiais metais bus patvirtintas atnaujintas vaikų maitinimo aprašas“, –  sako tarpžinybinės darbo grupės vaikų maitinimo gerinimui narė Raminta Bogušienė.

 

Sukurtas sveikatai palankus valgiaraščių ir technologinių kortelių rinkinys suderintas su LR Sveikatos apsaugos ministerija ir ugdymo įstaigai nebereikės jo papildomai derinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Knygoje rasite valgiaraščius nuo 1 iki 18 metų vaikams, net 275 technologines korteles ir vaikų mitybos patarimus.

 

Raminta Bogusiene (Small)

10 sveikatai palankaus vaikų maitinimo žingsnių

 

  • Kiekvieną dieną vaikų maitinime pasiūlyta augalinės kilmės patiekalas, pavyzdžiui, pusrytinė košė, gardinta ypač tyru alyvuogių aliejumi be pieno produktų.

 

  • Didžioji dalis patiekalų tausojantys (troškiniai, kepta su garais konvekcinėje, virta vandenyje, virta garuose, kepta orkaitėje folijoje ar kepimo popieriuje), kad būtų išsaugoma maistinė vertė ir neužteršiama kancerogeninėmis medžiagomis. Iki šios dienos vaikų maitinime buvo privaloma tik ne mažiau kaip pusę pietų valgių tausojantys patiekalai iš 15 dienų, o vakarienės dažniausiai buvo pagamintos nesiremiant tausojančiu gamybos būdu. Patiekalų gamybos metu maistas negali būti perverdamas, perkepamas, prideginamas.

 

  • Siūloma pateikti vaikams daug daržovių, vaisių, uogų (15 dienų vidurkis – ne mažiau 300-400 g/ per tris valgymus). Rekomenduojama patiekti vaikams kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių ir uogų, bet gali būti ir raugintos, virtos, troškintos, keptos konvekcinėje/ orkaitėje t.y. pagamintos tausojančiu gamybos būdu. Pietų daržovių garnyras turi sudaryti 1/3 lėkštės. Nors iki šiol, pavyzdžiui, darželiuose vaikai daržovių, vaisių ar uogų gaudavo teoriškai 200-250 g per tris valgymus. Siūlome atsižvelgti į sezoniškumą, jei dabar moliūgų, cukinijų derlius, tai ir valgykime juos, jei vasaros pradžią pasitinkame braškėmis, o rudenį obuoliais, tai ir duokime juos vaikams pagal sezoną. Jei šaltuoju metų laiku nėra šviežių agurkų sezoniškumo ir jų skonis nėra išreikštas lyginant su vasara, tai ir duokime vaikams raugintų agurkų, kurie turi net ir šildantį efektą, o šviežių agurkų atsivalgykime šiltuoju metų laiku. Uogienes siūlome keisti į šaldytas uogas, tyreles, vaisių ir uogų kokteilius.

 

  • Produktai ir patiekalai iš pilnaverčių grūdinių kultūrų: viso grūdo miltų, viso grūdo kruopų, viso grūdo makaronų, viso grūdo duona ir pan. Dabar darželiuose ir mokyklose dominuoja rafinuoti kvietiniai miltai, batonas, šlifuoti ryžiai, manai, rafinuotų miltų makaronai ir iš jų pagaminti patiekalai (pavyzdžiui, blynai). Net ir kotletuose galima rasti turbūt pusę kiekio batono ar vištienos kepsnius, apvoliotus kvietinių miltų ir kiaušinio plakiniuose. Šiose technologinėse kortelėse nerasite džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių.

 

  • Patiekaluose dedama nedidelis kiekis druskos ir cukraus– 1 g/100 g druskos, ne daugiau 5 g/100 g cukraus, kur įmanoma rafinuotas cukrus keičiamas nerafinuotu. Siekiama, kad pridėtinio cukraus vaikai per dieną gautų ne daugiau nei PSO vaikams rekomenduoja 12 g/ per dieną.

 

  • Siūloma naudoti sveikatai palankesnius riebalus – ypač tyrą alyvuogių aliejų, sviestą, vengti rafinuotų aliejų ir šaltų patiekalų gamyboje, praturtinti patiekalus tik nerafinuotos kilmės aliejais. Siūloma naudoti liesesnę mėsą ar liesesnes jos dalis (pavyzdžiui, vištieną be odelių, kiaulienos išpjovą, nugarinę). Siūloma riebius padažus keisti į mažiau riebius, pavyzdžiui, grietinę ar grietinės padažą keisti į jogurtą ar jo padažus, naudoti žolelių ar daržovių padažus.

 

  • Lyginant su iki šiol esančiais standartiniais meniu, receptuose siūloma mažiau bulvinių, miltinių gaminių. Mažiau stipriai perdirbto maisto, daugiau greitai paruošiamų, tačiau sveikatai palankių ir paprastų patiekalų.

 

  • Nėra saldintų gėrimų, sulčių ar jų gėrimų, vietoj jų – vanduo, žolelių arbata be cukraus.

 

  • Nėra perdirbtos mėsos gaminių (dešrelių, dešros ir t.t) ir kitų pusfabrikačių, vietoj jų šviežiai ruošta mėsa ir kiti sveikatai palankūs patiekalai.

 

  • Vaikų maitinimui tiekiamos kokybiškos žaliavos ir pirmenybė ekologiškoms, simboliu „Rakto skylutė“ pažymėtoms, nacionalinės kokybės ženklu ar vietinėms žaliavoms.

 

sveikatai_palankus

Siūlomas vaikų maitinimui valgiaraštis šiuolaikiškas ir įvairus

 

Pusryčiams siūlomi patiekalai daugiausia iš pilnaverčių grūdinių kultūrų, rečiau kiaušiniai, sumuštiniai, varškės patiekalai.

 

  • Įvairios košės. Košes siūloma gardinti šviežiomis, šaldytomis, džiovintomis uogomis be pridėtinio cukraus, įtarkuoti obuolių, morkų, cukinijų. Riebalai (sviestas, ypač tyras alyvuogių aliejus) dedami išvirus. Maltos sėklos, riešutai, sėlenos naudojamos apibarstymui. Džiovintus vaisius dėti ne į košę, o greta.

 

  • Omletas su daržovėmis, virtas kiaušinis.

 

  • Kukurūzų, sorų, grikių varškės apkepai su nesaldintais jogurtais.

 

  • Viso grūdo sumuštiniai su varškės sūriu, avokadu, salotomis, daržovių užtepėlėmis.

 

  • Desertui – jogurtas, varškė su vaisiais ir uogomis.

 

Pietums siūlomi daugiau baltymų turintys patiekalai su garnyru, pilnavertėmis grūdinėmis kultūromis ir/ arba sriuba/ troškinys:

 

  • 5 dienos: 1 diena – mėsa (jautiena/ kiauliena), 2 diena – žuvis (riebi/ liesa), 3 diena – mėsa (vištiena/ kalakutiena), 4 diena – ankštinės daržovės (vegetarinė) ir 5 diena – pieno produktai/ žuvis/ ankštinės daržovės/ mėsa.

 

  • Įvairus garnyras: bulvės (ne daugiau tris kartus per savaitę), visaverčiai ryžiai, grikiai, sorai, lęšiai, pupelės, viso grūdo makaronai, konvekcinėje keptos ar virtos įvairios daržovės. Šviežios, raugintos daržovės ar jų salotos.

 

  • Tirštos sriubos/ troškiniai, kuriuos siūloma tiekti kaip pagrindinį patiekalą, jei reikia, galima gardinti nesaldintu jogurtu. Pjaustytos daržovės, salotos. Jei pietums troškinys, rekomenduojama be sriubos.

 

2 receptas (Small) MENIU 1 diena (Small) MENIU 2 diena (Small)

 

Vakarienei siūlomi pieno produktų patiekalai, ankštinės daržovės, grūdinių kultūrų patiekalai, bulvės. Šviežios ar tausojančiu būdu pagamintos daržovės, vaisiai, uogos ir iš jų pagaminti patiekalai.

 

VšĮ „Sveikatai palankus” sukurtas ir su LR Sveikatos apsaugos ministerija suderintas turbūt pirmas Lietuvoje sveikatai palankus valgiaraščių ir technologinių kortelių rinkinys darželiams ir mokykloms. Tikimės, kad jis jau iki naujų metų pasieks ugdymo įstaigas, o gal bus aktualus vaikų valgiaraščių sudarymui kavinių ir restoranų virėjams ir tėveliams, kad taikytų sveikatai palankų vaikų maitinimą ir namuose”, – sako knygos vyr. redaktorė ir maisto technologė Raminta Bogušienė.

 

Tuo siekiama ne tik pagerinti vaikų mitybą, bet ir didinti visos bendruomenės mitybos raštingumą. Ir ne tik suteikti žinių apie sveikatai palankią mitybą, bet ir siekiama pokyčių valgiaraštyje, kad jis pirmiausia būtų šiuolaikiškas, įvairus ir su kokybiškomis žaliavomis, kad jame būtų daugiau daržovių, vaisių ir uogų, daugiau pilnaverčių grūdinių kultūrų, daugiau augalinio maisto, mažiau cukraus, druskos, mažiau bet kokybiškų riebalų, nebūtų perdirbtų, pusfabrikatiniųproduktų, menkaverčių užkandžių, vyrautų sezoniniai ir sveikatai palankūs patiekalai. Siekiama, kad kuo daugiau patiekalų vaikams būtų tausojantys t.y. virti vandenyje ar garuose, troškinti, kepti konvekcinėje išsaugant jų maistinę vertę ir neužteršiant kancerogeninėmis medžiagomis. Taip pat siekiama, kad visus saldžius gėrimus pakeistų vanduo ir nesaldinta arbata. Siekiama, kad padažai arba būtų sveikatai palankesni iš daržovių, jogurto ar žolelių arba jų visai atsisakyta.

 

Pasak vaikų maitinimo pokyčių iniciatorės, maždaug dešimt ugdymo įstaigų tai jau įgyvendino praktikoje – jos įsivedė valgiaraštį, kuriame yra sveikatai palankūs patiekalai, nors teisinis reglamentavimas iš jų dar to ir nereikalauja.  R. Bogušienė tiki, kad kitą rugsėjį visi darželiai ir mokyklos savo ugdytiniams pasiūlys tiktai sveikatai palankius patiekalus ir šiuolaikiškus valgiaraščius.

 

 

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, tel. 8 645 17 472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.

 

Nuoroda į knygos aprašymą: http://sveikataipalankus.lt/produktai/5492-2/