Amerikiečių aviacijos istorijoje Stasys Girėnas žinomas kaip talentingas ir drąsus pilotas, nepabūgęs mažu lėktuvėliu perskristi Atlanto vandenyną. Vis dėlto gimtojoje šalyje jis iš šiol laikomas didvyriu, kuris pasiekė visai tautai reikšmingą pergalę. Tai įkvepiantis pavyzdys ne vienai lietuvių kartai.

 

Stasys_girenas

Tikras vardas – Stanislovas Girskis

Gimė – 1893 m. spalio 4 d. Vytogala, Kaltinėnų valsčius (db. Šilalės r.)

Mirė – 1933 m. liepos 17 d. Soldinas, Vokietija (db. Pšelnikas, Lenkija)

 

Vaikystės metai

 

Vienas žymiausių Lietuvos lakūnų gimė neturtingoje ūkininkų Juozo ir Marcelės Girskių šeimoje, kur buvo jauniausias iš 16 poros atžalų. Vis dėlto iš šio būrio vaikų išgyveno tik 4 – Barbora, Jonas, Petras bei Stanislovas. Vyresniųjų brolių ir seserų gyvybes nusinešė tuo laikotarpiu dar pražūtingos ligos (raupai, tymai ir kt.).

 

Nuo pat mažų dienų Stasys Girėnas mokėsi rūpintis ūkiu, taip pat garsėjo kaip tikras išdykėlis. Susikaupusios energijos perteklių išliedavo žaisdamas su draugais, karstydamasis medžiais, namų stogais, o kartą net išdrįso pasisupti malūno sparnais. Tokia nerūpestinga vaikystė ilgai netruko. Berniukui sulaukus 11 m. mirė jo tėvas, dar po ketverių metų jis neteko ir motinos. Vaikams likus našlaičiais jaunesniaisiais broliais rūpinosi sesuo Barbora. Jos šeimoje praleidę dvejus metus Stanislovas ir Petras ėmė jaustis našta, todėl nusprendė gyventi savarankiškai. 1910 m. juodu išvyko į Ameriką, kur nuo 1900-ųjų jau buvo įsikūręs brolis Jonas ir dvi pusseserės.

 

Gyvenimas užsienyje

 

Atvykę į Ameriką broliai įsikūrė lietuvių pamėgtame Bridžporto rajone (Čikaga) ir gyveno su pusseserės Agnietės šeima. Pirmieji metai šioje šalyje jaunajam Stanislovui buvo gan sudėtingi. Reikėjo priprasti prie naujo gyvenimo būdo, dėl anglų kalbos nemokėjimo dažnai sulaukdavo pajuokų iš kitų vaikų. Siekdamas greičiau jos išmokti įstojo į Armour‘o pradinę mokyklą. Joje pasimokęs trejus metus jaunuolis ėmėsi dirbti spaustuvėje – iš pradžių pasiuntinuku, o vėliau ir spaustuvininku.

 

Stasys labai domėjosi įvairia technika. Susitaupęs pakankamai pinigų įsigijo dviratį. Technologijoms vis labiau tobulėjant – motociklą, taip pat motorinį laivelį, kuriuo keleivius plukdydavo po Mičigano ežerą. Vėliau labai susižavėjo lėktuvais.

 

Pirmojo pasaulinio karo metais S. Girskis ketino tarnauti JAV kariuomenės aviacijos dalinyje, tačiau medicininės komisijos sprendimu priimtas nebuvo. Vis dėlto jis taip lengvai nepasidavė. Šiek tiek pakeista pavarde (Stanley Girch) savanoriu į kariuomenę įstojo Misūrio valstijoje. Maždaug 17 mėn. tarnybos laikotarpį Stasys praleido Teksase, dirbdamas oro eskadrilės mechaniku. Karui pasibaigus jis vėl grįžo prie darbo spaustuvėje, o su grupe lietuvių net buvo įkūręs taksi bendrovę.

 

Tolimųjų padangių vilionės

 

Tarnybos kariuomenėje laikotarpiu Stanislovas visą laiką skyrė lėktuvams. Nors buvo atsakingas tik už orlaivių techninę priežiūrą, troško ir pats pakilti į dangų. Šiame dalinyje praleistas laikas paskatino jį siekti lakūno karjeros.

 

Pokario metais dirbdamas taksistu Stasys lankė oreivystės mokyklą, kurią vėliau baigė su pagyrimu. Tuo laikotarpiu jis susipažino ir susidraugavo su švedu E. Larsenu. Drauge jie skraidė, ore atlikdavo akrobatinius triukus, bendromis santaupomis nusipirko trivietį sportinį lėktuvą. Vis dėlto vienas iš judviejų pasiskraidymų vos nenusinešė Stasio gyvybės. 1925-ųjų rugsėjį jaunuoliai pakilo į orą išbandyti kelis manevrus. Už lėktuvo šturvalo sėdėjo Larsenas, tačiau pilotui suklydus įvyko nelaimė – tapęs nevaldomu orlaivis ėmė staigiai kristi ir „nosimi“ rėžėsi į žemę. Avarijoje labiausiai nukentėjo keleivio vietoje sėdėjęs Stasys. Jam lūžo koja, skilo 3 šonkauliai, sunkiai sužaloti vidaus organai. Čikagos dienraščiuose net pasirodė pranešimai apie lietuviui gresiančią mirtį. Įdomu tai, kad Larsenas liko visiškai sveikas.

 

Ši nelaimė bei jos metu patirti sužalojimai nepajėgė užgesinti Stasio aistros skraidymui. Nors JAV gyvenantys artimieji ir mėgino įkalbėti, kad šią veiklą mestų, jis toliau kilo į padanges. Kelis metus nuosavu lėktuvu skraidė kaip lakūnas – mėgėjas, o 1931-aisiais įgijo transporto piloto klasės licenciją. Ją turėdamas jaunasis lakūnas jau galėjo skraidinti keleivius, gabenti krovinius iki 1600 kg svorio. Šiuo laikotarpiu Stasys taip pat tapo profesionaliu figūrinio skraidymo meistru – puikiai atlikdavo įvairius suktukus, mirties kilpas, apsivertimus šonu ir kt. Neilgai trukus jo talentą įvertino amerikiečiai kolegos.

 

Skrydis per Atlantą

 

1927-ųjų pavasarį Stasys susipažino Steponu Dariumi, kuris jau nuo pat atvykimo į JAV brandino idėją į gimtinę grįžti perskrisdamas vandenyną. Užmezgę artimą pažintį jie kartu dalyvavo pirmojo Amerikos lietuvių aeroklubo veikloje, aviacijos šventėse. Suvienyti bendros svajonės du patyrę lakūnai ėmė ruoštis skrydžiui per Atlantą.

 

1932 m. jie iš savų santaupų įsigijo šešiavietį keleivinį lėktuvą „Bellanca CH 300 Pacemaker“. Originalus orlaivio modelis netiko tolimiems skrydžiams, tad visų pirma jį teko pritaikyti būsimai kelionei. Tokiam remontui reikėjo didelių investicijų, tačiau tuo laikotarpiu pasaulyje kilo ekonominė krizė. Neradus mecenato trūkstamų lėšų lietuviai buvo priversti ieškoti kitais būdais. Dėl to pinigams telkti buvo įkurtas specialus rėmimo komitetas, lietuvių spaudoje publikuotos tautiečius prisidėti raginančios agitacijos, aviacijos dienų metu lakūnai dalyvius skraidindavo už tam tikro dydžio aukas.

 

Galiausiai surinkus reikiamą lėšų sumą prasidėjo lėktuvo rekonstrukcija: įdiegtas naujas variklis, properelis, matavimo prietaisai, papildomos talpos kurui, sumontuoti ilgesni sparnai, aptraukus nauja danga jis nudažytas oranžine spalva. Žurnalisto A. Vaivados siūlymu pertvarkytas orlaivis pavadintas „Lituanica“ („Lietuvybė“).

 

Tragiška lemtis

 

Darius-ir-Girenas

 

S. Darius ir S. Girėnas skrydžiui per Atlantą išsiruošė ankstyvą 1933-ųjų liepos 15 d. rytą ir iš Niujorke esančio Floydo Benneto oro uosto pakilo 6 val. 24 min. vietos laiku. Kelionės tikslu buvo pasirinktas Kauno aerodromas, kurį lakūnai turėjo pasiekti liepos 17-osios naktį (apie 2 – 3 val.). Aleksoto oro uoste jų laukė daugiatūkstantinė tautiečių minia.

 

Vis dėlto savo svajonės dviems lietuviams įgyvendinti iki galo taip ir nepavyko. Po maždaug 37 valandų skrydžio „Lituanica“ sudužo Soldino miške, ties Kuhdamo kaimu, tuometinės Vokietijos teritorijoje. Iki užsibrėžto tikslo jiems pritrūko tik 650 km.

Žinia apie tragišką S. Dariaus ir S. Girėno lemtį Lietuvą pasiekė liepos 17 d. prieš pat vidurdienį. Po poros dienų lakūnai į gimtinę sugrįžo ąžuoliniuose karstuose, o nuo pasienio su Vokietija jų kūnus gabenantį lėktuvą iki Kauno parlydėjo devyni Lietuvos karo aviacijos lėktuvai. Šiems pasirodžius virš miesto sugaudė fabrikų sirenos, skambėjo bažnyčių varpai. Iškilminga tautos didvyrių laidotuvių ceremonija vyko liepos 20 d. Joje dalyvavo daugiau nei 60 tūkst. žmonių.

 

Katastrofos versijos

 

Paskutinį kartą „Lituanica“ pastebėta netoli nacių koncentracijos stovyklos, todėl pasklido gandai, kad lėktuvą galėjo numušti vokiečių karininkai. Šią įvykio versiją paneigė nelaimės vietą tyrusi komanda, kuri jokių šaudymo žymių nerado. Remiantis vokiečių tyrimų duomenimis, avariją galėjo nulemti atmosferos slėgio skirtumai Niujorke bei Vokietijoje. Dėl to lėktuve įmontuotas aukštimatis būtų rodęs didesnį aukštį nei jis buvo iš tiesų. Dar vieną sunkiai įtikimą teoriją sukūrė anonimas – esą lietuvių pilotuojamo lėktuvo sistemas galėjo sutrikdyti vokiečių leidžiami elektromagnetiniai spinduliai.

 

Tikrosios aplinkybės, dėl kurių sunkiausią kelionės dalį jau įveikusi „Lituanica“ sudužo, taip ir liko miglotos. Vis dėlto oficialia katastrofos priežastimi paskelbta virš Europos siautusi audra, kuri netoli Lenkijos teritorijos pradėjo formuotis S. Dariui ir S. Girėnui dar būnant Niujorke.

 

Įdomu

 

  • Stasį Girėną pažinojusių žmonių teigimu, jis buvo kuklus, darbštus, ramaus būdo, mažai šnekus ir geraširdis.
  • 1931 m. Čikagoje vykusioje aviacijos šventėje laimėjo pirmąją vietą už tiksliausią nutūpimą sustabdytu lėktuvo varikliu.
  • Per savo piloto karjerą jis skraidyti išmokė daugiau nei 50 mokinių.
  • Visiems gerai žinomą Girėno pavardę Stasiui pasiūlė vieno laikraščio žurnalistas, kuriam tikroji lakūno pavardė pasirodė nelietuviška ir nederanti duete „Darius ir Girskis“.
  • S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą pasaulyje užima pirmą vietą pagal to meto tikslumą ir antrą vietą pagal be nusileidimo nuskristą nuotolį.
  • Lėktuvo „Lituanica“ sparnų ilgis siekė 15,24 m, o didžiausias jo išvystomas greitis – 249 km / h.
  • Lietuvoje S.Dariaus ir S.Girėno arba „Lituanicos” vardais pavadinta daugiau kaip 300 gatvių, apie 30 aikščių, 18 tiltų bei 8 mokyklos.

 

Wikipedia, fotolia nuotr.