Dauguma smilkalus renkasi pagal kvapą. Kiekvienas kvapas kuria tam tikrą nuotaiką, žadina skirtingus pojūčius. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad smilkalų poveikis priklauso ir nuo jų formos, iš ko ir kur jie pagaminti.

   

Kvapiosios lazdelės istorija

 

Manoma, kad smilkalai atsirado prieš 6 000 metų ar netgi anksčiau Kinijoje. Čia jie buvo naudojami įvairioms apeigoms. Senovės kinai smilkalus gamino iš žolelių ir kitų augalų. Pirmieji kvapai buvo cinamono, stirakso, santalo ir kasijos. Vėliau smilkalus pradėjo gaminti indai. Šių kvapiųjų lazdelių deginimas tapo neatsiejama induizmo ir budizmo dalimi.

 

Dažnam iš mūsų smilkalai siejasi su senovės Egiptu. Čia jie naudoti ne tik nemaloniems kvapams šalinti, bet ir demonams iš namų vyti ar dievams pamaloninti. Deir el-Bahari šventykloje išliko nemažai raižinių, vaizduojančių smilkalų gamybą ir naudojimą. Smilkalai paplito po visą pasaulį ir daugelio namuose skleidžia malonų aromatą.

   

Įvairovė

 

Išgirdę žodį smilkalai dauguma turbūt įsivaizduoja smilkstančią lazdelę. Tačiau tai tik viena jų forma.

 

Seniausi – birūs smilkalai. Jie dar vadinami tikraisiais smilkalais. Tai kvepiantys smulkūs medžių ar džiovintų kvapiųjų augalų gabalėliai. Kad skleistų malonų aromatą, senovėje jie buvo metami į laužą. Tikėta, kad tokia ugnis ne tik atpalaiduoja, sukuria jaukią atmosferą, bet ir gydo, atbaido piktąsias dvasias. Dabar šie smilkalai dažniausiai deginami naudojant medžio anglies tabletes. Tačiau susikurti laužą šalia namų gali ne kiekvienas, juolab kad dauguma miesto gyventojų įsikūrę daugiabučiuose.

 

Populiarūs kūgio formos smilkalai. Juos paprasta naudoti – reikia tik padėkliuko ir, žinoma, degtukų. Kūgio formos smilkalus patogu gabenti – jie netrapūs. Šie smilkalai skleidžia daugiau dūmų. Smilkalų sudedamosios dalys būna labai įvairios. Norint išsirinkti kokybiškus smilkalus reikia žiūrėti, kad jie būtų natūralios kilmės.

 

Labiausiai paplitusios – smilkstančios lazdelės. Jas deginti patogu, reikia turėti tik kokį nors pagrindą pelenams byrėti – labiausiai tam tinka smilkalinė. Pasaulyje šių smilkalų parduodama daugiausia. Pasitaiko nemažai klastočių: lazdelės būna pagamintos ne iš natūralių medžiagų, o iš sintetinių, kurios neskleidžia malonaus aromato ir yra žalingos. Todėl pirkdami smilkstančias lazdeles atkreipkite dėmesį į jų sudėtį ir kilmės šalį – kokybiškiausi smilkalai gaminami Indijoje.

 

Nenustebkite pamatę skirtingų spalvų – juodos ir šviesiai rudos – smilkstančias lazdeles. Tai dvi skirtingos smilkalų rūšys. Juodi smilkalai gaminami naudojant medžio anglį. Ant bekvapio medinio pagaliuko užliejama eterinio aliejaus arba kvapų mišinio. Dažniausiai šiuose smilkaluose yra sintetinės dervos, sulipdančios kvapiąsias medžiagas. Šviesiai rudi smilkalai vadinami masala. Juos gaminant paprastai nenaudojama arba naudojama labai mažai skystų kvapų, nes jie laikui bėgant išgaruoja. Masala laikoma kokybiškais smilkalais, nes dažniausiai yra natūralios kilmės.

 

Vientisi smilkalai panašūs į smilkstančias lazdeles. Skirtumas tas, kad jie pagaminti tik iš kvapiųjų medžiagų, neturi medinės šerdies. Paprastai šie smilkalai būna pieštuko ilgio, apačioje platesni, į viršų siaurėjantys. Deginami įsmeigti į dubenėlį su ryžiais ar smėliu, skleidžia itin stiprų kvapą. Jie nepatogūs gabenti – greitai lūžta.

   

Kaip išsirinkti tinkamą kvapą?

 

Smilkalų poveikis skirtingas: vieni kvapai ramina, atpalaiduoja, kiti, atvirkščiai, žadina energiją. Todėl būtina atsižvelgti, kokiu tikslu, kuriuo paros metu ir kur jie bus deginami. Aštresnis kvapas tinka dienos pradžioje, subtilesnis, švelnesnis – vakare, norint atsipalaiduoti. Deginamo smilkalo kvapas stiprėja, todėl perkant smilkalus reikia į tai atsižvelgti ir rinktis švelnesnius.

 

Norint atsipalaiduoti, medituoti labiausiai tinka santalų, alavijų, levandų, lotosų aromatai, kurie ramina, mažina stresą, kuria jaukią atmosferą. Priešingai veikia citrusinių vaisių kvapas – jis suteikia energijos, padeda pabusti, nuteikia darbui. Pačulių, rožių, cinamono kvapai veikia kaip afrodiziakas – žadina seksualinę energiją, todėl puikiai tinka romantiškam vakarui dviese.

 

Labai svarbu atkreipti dėmesį į smilkalų sudedamąsias dalis. Kokybiškiausi smilkalai pagaminti tik iš natūralių žaliavų. Smilkalai, kurių sudėtyje yra sintetinių priemaišų, jautresniems žmonėms gali sukelti galvos skausmą, alergiją ar kitų negalavimų.

   

Kaip pasigaminti smilkalų?

 

Parduotuvėse galite rasti vieno kvapo ir kelių kvapų mišinio smilkalų. Tačiau kartais norisi ko nors savito, tinkančio tik jums. Kodėl nepasigaminus smilkalų patiems? Tai visiškai nesudėtinga.

 

Reikės mėgstamo kvapo natūralių aromatinių ingredientų: žolelių, gėlių, medžių žievių, prieskonių, sakų, aliejaus. Taip pat grūstuvės ir indelio. Kiekvieną ingredientą reikia smulkiai sugrūsti atskiruose indeliuose (sakus lengviau grūsti atšaldytus). Gautus miltelius sumaišyti norimomis proporcijomis (iš pradžių patartina jų maišyti nedaug ir įsitikinti, ar aromatas jums patinka). Atradę malonų kvapą, kruopščiai sumaišykite likusius ingredientus. Štai ir turite birių smilkalų!

               

Įdomu

 
  • Senovės Babilone smilkalai buvo ne priemonė maloniam aromatui skleisti, o auka dievams.
  • Egiptiečiai tikėjo, kad smilkalai atbaido piktąsias dvasias.
  • Senovėje Europos karaliai ir didikai savo namuose privalėjo turėti smilkalų – subtilus jų aromatas buvo siejamas su prabanga ir kilmingumu.
  • Biblijoje yra keli receptai, kaip pasigaminti religinėms apeigoms tinkamų smilkalų.
  • Senovės Kinijoje smilkalai buvo natūrali gydymo priemonė.